Fermentas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S ~link
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 3:
'''Fermentas''' – [[baltymas|baltyminis]] [[katalizatorius]], paspartinantis [[organizmas|organizme]] vykstančias chemines [[reakcija]]s tūkstančius kartų. Be fermentų šios reakcijos nevyktų arba vyktų labai lėtai, ir organizmai negalėtų egzistuoti. Fermentai naudojami kaip vaistiniai preparatai, kaip [[reagentas|reagentai]] ar biocheminiai rodikliai diagnozei nustatyti. Šiuo metu ištirta daugiau kaip 3000 fermentų.<ref>KRYLOVA Valentina, RINKEVIČIENĖ Elvyra. ''Cheminiai elementai biologinėse sistemose: mokomoji knyga .'' Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2008, 56 p. ISBN 978-9955-20-311-7.</ref>
 
== Fermento veikimoVeikimo mechanizmas ==
[[Vaizdas:Fermento_veikimas.png|thumbnail|480px|Fermento veikimo mechanizmas]]
[[Vaizdas:Ferm aktyvus centras.PNG|thumb|right|290px|Schematiškai pavaizduotas fermento aktyvus centras.]]
Eilutė 12:
Prie fermento baltyminės dalies (''apofermento''), kad jis galėtų atlikti savo funkcijas, aktyvajame centre prijungiama nebaltyminė dalis – ''[[kofaktorius]]''. Susijungę apofermentas ir kofermentas sudaro funkcionalią struktūrą, vadinamą ''holofermentu''.
 
== Fermentų klasifikacijaKlasifikacija ==
Fermentai pagal katalizuojamos reakcijos tipą skirstomi į 6 klases (lentelė). Literatūroje dažnai sutinkami darbiniai (trivialieji) fermentų pavadinimai, kurie sudaromi prie substrato ar katalizuojamos reakcijos pavadinimo pridedant galūnę ''-azė'' (''[[alkoholdehidrogenazė]]'', ''karboksipeptidazė'')
Eilutė 48:
| Sintetazė
|}
Žmogaus organizme yra aptikta daugiau nei 5 tūkst. 22 skirtingų tipų fermentų, kurių daugelis gaminama kasoje. Trys pagrindiniai virškinimo fermentai yra [[amilazė]], [[lipazė]] ir [[proteazė]], kurie atitinkamai skaido angliavandenius, riebalus ir baltymus.
 
== Fermentų savybėsSavybės ==
[[Vaizdas:Creatine Kinase.jpg|thumb|150px|[[Kreatino kinazė]]s [[kristalas|kristalai]], naudojami baltymo struktūrai nustatyti [[rentgeno spindulių difrakcija|rentgeno spindulių difrakcijos]] būdu]]
 
Fermentai, kaip visi katalizatoriai, reakcijos metu nėra nei sunaudojami, nei pagaminami. Jie nekeičia reakcijos pusiausvyros, o tik padidina [[reakcijos greitis|reakcijos greitį]]. Tik fermentams būdinga tai, kad jie sąveikauja griežtai tik su tam tikrais substratais, yra stereo specifiškistereospecifiški. Jie yra jautrūs temperatūros, terpės [[Vandenilio potencialas|pH]] pokyčiams.
 
Fermentų aktyvumas yra reguliuojamas modifikuojant (pvz.: [[fosforilinimas|fosforilinant]], [[metilinimas|metilinant]]), veikiant inhibitoriais (bet kuri cheminė medžiaga, mažinanti reakcijos greitį) ar aktyvatoriais, keičiant fermento kiekį (baltymai organizme po tam tikro laiko degraduojami; sintetinami tik esant induktoriui) ir kt.
 
Fermentas yra aktyvus tik tam tikroje temperatūroje. Temperatūrai didėjant fermentas ima denatūruotisdenatūruoti ir nebeatlieka savo funkcijos. Kylant temperatūrai iki tam tikros ribos, reakcijos greitis didėja, nes didėja galimybė susidurti substrato ir fermento molekulėms ir jų kinetinė energija.
Reakcijos greitis priklauso nuo aktyvių fermentų kiekio. Jei yra pakankamai substrato ir tam tikra temperatūra ir pH tai rekcijosreakcijos greitis bus proporcingas fermentų koncentracijai.
 
== Fermentų struktūra ==
 
[[Vaizdas:Creatine Kinase.jpg|thumb|150px|[[Kreatino kinazė]]s [[kristalas|kristalai]], naudojami baltymo struktūrai nustatyti [[rentgeno spindulių difrakcija|rentgeno spindulių difrakcijos]] būdu]]
 
== Šaltiniai ==