Peter Paul Rubens: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ankstyvojoje Rubenso kūryboje žymūs italų [[Manierizmas|manierizmo]] bruožai. Maždaug iki [[1620 m.]] susiformavo būdingas Rubenso stilius, kurio požymiai – gyvybe trykštančios figūrų formos, aistringi judesiai ir vaiskios spalvos. Itin mėgo tapyti putlius nuogų moterų kūnus. Iš pradžiųjopradžių jo kūryboje dominavę [[chiaroscuro|šviesotamsos]] kontrastai ilgainiui užleido vietą ramesniam šviesos valdymui. Rubenso paveikslų tematika – [[Mitologija|mitologinės]], [[Istorija|istorinės]] ir [[Religija|religinės]] scenos, [[medžioklė]]s ir kovų vaizdai, [[portretas|portretai]] ir [[peizažas|peizažai]]. Savo užsakymuose jis bendradarbiavo su kitais flamandų dailininkais, tarp kurių − [[Janas Breigelis Vyresnysis]], [[Fransas Sneidersas]], [[Jakobas Jordansas]] ir kiti, kurie specializavosi tapyti tam tikrus Rubenso paveikslų motyvus (gamtovaizdžius, gyvūniją, stafažą). Tarp jo mokinių ir asistentų buvo išskirtinis tapybos talentas [[Antonis van Deikas]]. Vėlesni, net paties Rubenso pasirašyti paveikslai nėra jo nutapyti visai savarankiškai. Šiais laikais manoma esant maždaug 500 „tikrų" Rubenso drobių, sukurtų be niekieno pagalbos. Rubensas buvo vienas iš labiausiai pripažintų savo laiko tapytojų, garsus diplomatas. Kūrė aristokratų šeimoms, perėmė šio visuomenės sluoksnio manieras, buvo labai išsilavinęs, turtingas, turėjo daug sekėjų ir gerbėjų. Jis kūrė gobelenų dizainą.