Nauru: Skirtumas tarp puslapio versijų

pavadinimas={{PAGENAME}}Nauru|

'''Nauru'''  – sala ir valstybė [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]], viena mažiausių nepriklausomų šalių pasaulyje, mažiausia pasaulio [[respublika]].

Nuo pat pradžių apgyvendinta [[mikronezija|mikroneziečių]] ir [[polinezija|polineziečių]], XIX a. pab. buvo aneksuota kaip [[Vokietija|Vokietijos]] kolonija, o po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] tapo [[mandatinė teritorija|mandatine teritorija]], valdoma [[Australija|Australijos]], [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]] ir [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]]. Antrojo pasaulinio karo metais salą okupavo [[Japonija]], o po karo sala ir vėl buvo globojamoji teritorija, kol 1968  m. iškovojo nepriklausomybę.

Nauru yra [[parlamentas|parlamentinė]] [[respublika]]. Valstybės galva - – [[prezidentas]]. Parlamente yra 18 narių renkamų trejiems metams. 15 iš 18 dabartinio parlamento narių - – nepartiniai. Nauru turi tris politines partijas: [[Nauru demokratų partija]], [[Pirmiausia Nauru]] ir [[Centro partija (Nauru)|Centro partija]].

''Pagrindinis straipsnis: [[{{main|Nauru geografija]]''}}

Nauru yra maža, ovalo formos sala [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] pietuose, 42  km į pietus nuo pusiaujo. Sala yra apsupta koralų rifų, neapsaugota nuo potvynių ir pilna kalnų. Rifai sudaro ribą tarp gilio vandenyno ir smėlėto paplūdimio. Rifų buvimas kliudo jūrų uosto įkūrimui, nors 16 dirbtinių kanalų padaryti tarp rifų leidžia mažiems laivams įplaukti į salą. Koralų uolos yra apsupusios centrinį plokščiakalnį, kuris saloje yra žinomas kaip Aukščiausia viršūnė. Auščiausias plokščiakalnio viršūnės taškas siekia 65  m virš jūros lygio. Vienintelis derlingas plotas yra siauras pakrantės ruožas (150 - 300150–300 m), kur veši kokosų palmės. Salą supanti Buado lagūną išlaiko bananai, ananasai, daržovės, pandanų medžiai ir vietiniai kietmedžiai, tokie kaip pomidorų medžiai yra kultivuojami. Salos gyventojai yra susitelkę pakrantės ruože ir aplink Buado lagūną.

Nauru buvo vienas iš trijų daugiausiai turinčių fosfatų uolų salų Ramiajame vandenyne (kitos [[Banaba]] [[Kiribatis|Kiribatyje]] ir Maktėja Prancūzų Polinezijoje), tačiau fosfatų reservai yra beveik išnaudoti. Fosfatų gavyba centriniame plokščiakalnyje paliko nederlingą plotą nelygių klinties viršūnių, kurių aukštis siekia net daugiau kaip 15  m.

''Pagrindinis straipsnis: [[{{main|Nauru demografija]]''}}

[[2006]]  m. pabaigoje sala turėjo 9265 gyventojus. 96 procentai kalba [[nauriečių kalba]] namuose. Saloje yra daug imigrantų iš [[Kiribatis|Kiribačio]] ir [[Tuvalu]]. Oficiali Nauru yra kalba [[Nauriečių kalba|nauriečių]]. [[Anglų kalba]] naudojama versle.

Vidutinė gyvenimo trukmė - – 58  m. tarp vyrų ir 65  m. tarp moterų. Raštingumas saloje - – 97 %.

''Pagrindinis straipsnis: [[{{main|Nauru kultūra]]''}}

Nauriečiai yra kilę iš [[Polinezija|Polinezijos]] ir [[Mikronezija|Mikronezijos]] jūrininkų, kurie tikėjo moterų dievybe Eijebong ir žemės dvasia, saloje - – Buitani. Dvi iš dvylikos vietinių genties grupių išnyko XX a. Angam dieną (laikoma spalio 12 d.) švenčiamas Nauru išsivadavimas po Antrojo Pasaulinio karo, kuris sumažino vietinių gyventojų skaičių mažiau kaip iki 1500 žmonių. Dėl kolonijų ir vakarų įtakos išstumiamos vietinės kultūros. Keli senieji papročiai yra išsaugoti ir dar taikomos kai kurios tradicinės muzikos, meno, amatų ir žvejybos formos.

Australiškas futbolas yra labai populiari Nauru sporto šaka. Čia yra elitinė šalies lyga su septyniomis komandomis. Visos rungtynės vyksta salos stadione, ''Linkbelto ovale''. Nauru taip pat populiarūs sportiniai žaidimai - – kriketas, golfas, buriavimas, tenisas ir paprastas futbolas. Nauru bendradarbiauja su Britanijos tautų sandrauga ir dalyvauja Vasaros Olimpinėse Žaidynėse, kur geriausiai sekasi sunkioji atletika. Marcus Stephen - – žymus medalininkas, kuris buvo išrinktas į parlamentą [[2003]]  m., [[2007]]  m. išrinktas Nauru prezidentu.