Magnetikas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 105:
==Feromagnetikų sandaros ypatybės==
Feromagnetinės medžiagos turi nekompensuotų elektronų vidinėse orbitose. Tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios susidaro domenai. Magnetinės jėgos tarp atskirų atomų yra per mažos, kad pajėgtų orientuoti atskirus magnetinius momentus viena kryptimi. Tačiau elektrostatinės jėgos tarp išorinių orbitų elektronų yra daug didesnės (išorinių orbitų elektronai yra žymiai arčiau vienas kito). Jos gali orientuoti gretimų atomų išorinių orbitų ašis lygiagrečiai; tada ir jų magnetiniai laukai pasidaro lygiagretūs, ir gana didelės feromagnetiko sritys savaime įgauna vienodą
Visame medžiagos gabale susidaro ne vienas, o daug įvairios krypties domenų, nes bet kuri sistema stengiasi turėti mažiausią [[Potencinė energija|potencinę energiją]], o įmagnetėjus visam medžiagos gabalui, atsirastų didelės potencinės energijos išorinis magnetinis laukas. Kadangi domenai savaime išsidėsto taip, kad jų lauko linijos eina ne pro išorinę erdvę, o tik pro gretimus atitinkamos krypties domenus, tai kūnas turės mažiausią potencinę energiją, jei jame bus daug domenų. Be to, feromagnetikai yra kristalinės struktūros arba sudaryti iš atskirų dalelyčių, tarp kurių yra didesni ar mažesni tarpeliai. Vienas domenas negali apimti kelių [[Kristalas|kristalų]] ar dalelyčių.
Domenų tūrį taip pat lemia dėsnis, tegiantis, kad bet kokia sistema siekia įgyti mažiausią potencinę energiją. Kuo mažesnis domeno tūris, tuo mažesnė jame kuriamo magnetinio lauko energija; tačiau tuo
[[Kategorija:Magnetizmas]]
|