Prūsų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

kalbančiųjų= Išnykusi. Rekonstruotą kalbą raštu vartoja ~ 10 žmonių, skaito ir domisi ~30{{faktas}}|

'''Prūsų kalba'''  – vakarų [[baltų kalbos|baltų kalba]], kuriai artimiausia buvo [[jotvingių kalba|deinuvių kalba]]. Kilo iš [[baltų prokalbė]]s.

Prūsiškai buvo šnekama tarp [[Vysla|Vyslos]] žemupio ir [[Nemunas|Nemuno]] (dabartinėje [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado srityje]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] šiaurės vakaruose). Spėjama, kad I–III a. dalį [[Prūsai|prūsų]] galėjo būti užkariavę [[gotai]]. VIII a. buvo šios [[Prūsai|prūsų]] gentys: [[pamedėnai]] ([[Pamedė]]), [[pagudėnai]] ([[Pagudė]]), [[varmiai]] ([[Varmė]]), [[notangai]] (Notanga  – [[Herkus Mantas|Herkaus Manto]], prūsų sukilėlių vado gimtinė), [[bartai]] ([[Barta]]), [[sembai]] ([[Semba]]  – gintaro kraštas), [[nadruviai]] ([[Nadruva]]  – čia XVIII a. gyveno [[Kristijonas Donelaitis]]), [[skalviai]] ([[Skalva]]). Prūsų gyventa ir [[Kulmas|Kulmo]] žemėje.

Prūsų vardas pirmąkart minimas Bavarų Geografo „Šiaurinio Dunojaus krašto miestų bei sričių aprašyme“ (IX a.). Ten užrašytas krašto vardas [[Bruzi]] („Bruzi plus est undique…“). [[Enchridionas|Enchiridiono]] forma „prūsiskan„ frazėje „en prūsiskan tautan“ „prūsiškame krašte“ (III 17) rodo, kad buvo [[etnonimas]] „prūsas“. Tad kraštas pačių prūsų galėjo būti vadinamas *Prūsā „Prūsija, [[Prūsa]]“. Šis vardas galėjo atsirasti iš upėvardžio *Prūsā. Dabar vartojama lytis [[Prūsija]]  – aplotynintas Prūsos variantas.

Manoma, kad prūsų (bei [[Jotvingių kalba|jotvingių]]) kalba ėmė formuotis apie [[V a. pr. m. e.]], kai atskilo nuo centrinio baltų arealo tarmių. Prūsų kalba turi daug bendrų bruožų su kitomis baltų kalbomis ([[fonetika|fonetikos]], gramatinės struktūros ir t. t.). Tačiau būdama archajiškesnė už kitas baltų kalbas, ji išlaikė daug dalykų, kurie lietuvių ir ypač [[latvių kalba|latvių kalbose]] neseniai pakeisti. Prūsų kalba yra artimesnė lietuvių kalbai nei latvių.

[[Vaizdas:PrussCath.jpg|thumb|190px|Prūsų katekizmas, išleistas Karaliaučiuje 1545  m. (antras leidimas)]]

Prūsai išlaikė senąjį dvibalsį ''ei'', o lietuvių ir latvių kalbose kirčiuotas jis palaipsniui virto ''ie'': pr. ''Deiws'', {{Lt|Dievas}}, {{Lv|Dievs}}; pr. ''deinan'', {{Lt|dieną}}, {{Lv|dienu}} ir kt. Junginiai ''dj, tj,'' kurie lietuvių kalboje virto ''dž, č,'' latvių ''ž, š,'' prūsų kalboje, atrodo, buvo virtę minkštaisiais ''d, t'' : pr. ''median'' „miškas“, lie. dial. ''medžias'' „t. p.“, la. mežs „t. p.“ Minkštieji priebalsiai ''g', k''' prūsų kalboje išlaikyti kaip ir lietuvių, o latviai juos yra pakeitę: pr. ''gerwe'', {{Lt|gervė}}, {{Lv|dzērve}} ir kt. Tačiau prūsų kalba, kaip ir visos kitos geriau paliudytos mirusios baltų kalbos bei latvių kalba (visų slavų kalbos  – tai pat), senesniuosius priebalsius š, ž yra pavertusios s, z. Šiuo atžvilgiu lietuvių kalba iš visų sateminių kalbų (indoiranėnų satem  – „šimtas“) išsiskiria minėtuoju fonetiniu archajiškumu. O praslavų, baltų ir kitų tam tikro arealo kalbų pučiamieji priebalsiai š, ž savo ruožtu yra kilę iš indoeuropiečių prokalbės minkštųjų k, g (žr. [[satemizacija]] ir kentuminės kalbos  – iš sen. lotynų centum [sk. kentum]  – „šimtas“). Mišrieji dvigarsiai ''an, en, in, un'' prūsų kalboje išlaikyti visose pozicijose, lietuvių kalboje  – tik prieš sprogstamuosius priebalsius, o [[latvių kalba|latvių kalboje]] visur pakitę: pr. ''rancko'', {{Lt|ranka}}, {{Lv|ruoka}}; pr. ''naktin'', {{Lt|naktį}}, {{Lv|nakti}} ir kt.

Prūsų kalboje būta '''[[tarmė|tarmių]]'''. Tai atspindi prūsų kalbos paminklai. [[Elbingo žodynėlis]] parašytas pamedėnų tarmės pagrindu, o visi trys katekizmai remiasi Sembos tarme. Iš šių tekstų galima spręsti, kad pamedėnai buvo išlaikę sveikus ilguosius ''ī, ū,'' tuo tarpu sembai juos buvo sudvibalsinę į ''ej/ij, ui.'' Sembai, atrodo, buvo išlaikę sveiką ''ā'' (kaip dauguma latvių), o pamedėnai jį buvo susiaurinę į ''o'' (kaip dalis lietuvių), plg. III katekizmo ''brāti'' „brolis“ ir Elbingo ''brote'' „t.p.“

[[Vokiečių ordinas|Kryžiuočių ordinui]] XIII a. užkariavus prūsus (1230-12831230–1283), prūsų kalba pradėjo nykti. Paskutiniai prūsai išnyko maždaug didžiojo maro metu (apie XVIII a. pradžią). Lietuvių kalboje yra du ryškesni prūsų kalbos skoliniai: ''malūnas'' ir ''savaitė''.

XIX amžiuje, susikūrus [[lyginamoji kalbotyra|lyginamajai kalbotyrai]], prūsų kalbą tyrė daugiausia [[vokiečiai]]. Tačiau labiausiai [[prūsistika]]i nusipelnė baltų tautų kalbininkai  – du didieji baltistai [[Janis Endzelynas]] (''Endzelīns'') ir [[Kazimieras Būga]], įvairius prūsų kalbos dalykus nagrinėję ir aptarę daugybėje studijų ir straipsnių. Tie ir kiti jų darbai yra išleisti rinktiniuose raštuose. Didžiausias šių dienų prūsistas yra akademikas [[Vytautas Mažiulis]], kuris naujai išleido visų žinomų prūsų kalbos paminklų šaltinius, parengė jų akademinį leidimą su vertimu į lietuvių kalbą ir komentarais, taip pat parašė keturių tomų prūsų kalbos etimologijos žodyną, kuriame prūsų kalbos medžiaga susiejama ne tik su baltų, bet ir su kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] faktais, išleido prūsų kalbos istorinę gramatiką, taip pat parašė daug straipsnių įvairiais prūsistikos klausimais.

* Seniausias išlikęs prūsų ir apskritai baltų rašto paminklas  – vadinamasis [[Basel Epigram|Bazelio tekstelis]], kurį [[Bazelio universitetas|Bazelio universiteto]] bibliotekoje 1973 metais surado Viskonsino ([[JAV]]) universiteto profesorius S. C. McCluskey. Tai dviejų eilučių eleginis distichas, kurį vienas studentas ironizuodamas įrašė kitam studentui (XIV a. vidurys);

* Elbingo žodynėlis (802 [[vokiečių kalba|vokiečių]] ir prūsų kalbų žodžiai), kurio nuorašas apie [[1400]]  m. darytas [[Marienburgas|Marienburge]] iš originalo (XIII a. pab.  – XIV a. pr.) ar jo nuorašo;

* [[1545]]  m. [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]] buvo išleisti du prūsų katekizmai (pirmasis 197, antrasis pataisytas 192 egzemplioriais; abu turi po 16 puslapių, prūsiško teksto 5 puslapiai);

* Didžiausias ir vertingiausias prūsų kalbos paminklas yra vadinamasis [[Enchiridionas]], arba M. Liuterio mažasis katekizmas, taip pat išleistas [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]] 1561  m. ir dar vadinamas trečiuoju prūsų katekizmu. Jis turi 134 puslapius, iš kurių 54 yra prūsiško teksto. Šį katekizmą išvertė [[Pabėčiai|Pabėčių]] (dab. [[Romanovo]] 26  km į šiaurės vakarus nuo Karaliaučiaus) klebonas [[Abelis Vilis]], kuris šiek tiek mokėjo prūsiškai. Jam talkino bažnyčios vertėjas prūsas Paulius Mėgotas (''Paul Megott''), dar mokėjęs [[kuršių kalba|kuršių]] ir lietuvių kalbas. Šis katekizmas vertingas ir dėl brūkšnėtųjų savo raidžių, kurių brūkšneliai, kaip nustatyta, žymi ilguosius kirčiuotus balsius, o dvibalsiuose  – priegaidžių vietą. Taigi, šis katekizmas yra seniausias šaltinis, kuriame pateikiama baltų žodžių kirčiavimo pavyzdžių.

Nuo devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio, remiantis lyginamąja istorine baltų kalbotyra, paliudyta senosios kalbos leksika, V. Mažiulio nustatytu prūsų kalbos leksikos santykiu su kitomis baltų kalbomis ir su slavų kalbomis, žodžių daryba, taip pat istorine lokaline buv. Rytų ir Vakarų Prūsijos leksika bei moderniais internacionalizmais, pavyko atkurti prūsų kalbos gramatinę sandarą [http://donelaitis.vdu.lt/prussian/gramm.htm prūsų kalbos gramatinę sandarą] ir patrigubinti žodyną (šiuo metu apie 7000 žodžių, kurie eksperimento dalyvių ir toliau pildomi). 2006-ųjų vasario mėnesį įkurtas [http://forum.prusai.org virtualus diskusijų forumas prūsiškai]. 2007  m. Pasaulio lietuvių centras Kaune išleido pirmąją knygą dabartine prūsų kalba.

Mokslinio kalbos atkūrimo principai išdėstyti straipsnyje Palmaitis L. ''Linguistic principles of the recovery of Old Prussian'' / Western Balts: A historical perspective, Humanities and Social Sciences Latvia, 3 (49) / 2006, p. 44 - – 67 (žr. ankstesnę elektroninę versiją [http://donelaitis.vdu.lt/prussian/princip.htm ankstesnę elektroninę versiją]).

Kalba atkurta ir standartizuota paliudytos sembų tarmės pagrindu. Atkurtąja kalba laisvai bendrauja keli žmonės Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, raštu vartoja arti 10 žmonių, skaito ir domisi - – keliasdešimt žmonių. Dalyvių skaičius nuolat auga, daugiausia Varmijoje-Mozūruose Lenkijoje bei Karaliaučiaus srityje. Pastaruoju metu pagyvėjo susidomėjimas Lietuvoje. [http://www.freewebs.com/prusa/]

Bazelio epigrama:

: ''Kayle rekyse toneaw labonache thewelyse''<br
: />''Eg Koyte poyte nykoyte penega doyte''<br />
: ‘Sveikas, pone! Tu nesi geras tėvelis (dėdelis),<br />
: jeigu nori gerti, bet nenori pinigą duoti’.

[[Dešimt įsakymų|Dešimt Dievo įsakymų]] prūsų kalba (santykinė rekonstrukcija, ne dabartinė kalba!).:

* J. Endzelīns, Senprūšu valoda.  – Gr. Darbu izlase, IV sēj., 2. daļa, Rīga, 1982. 9.-351. lpp.

* V. Toporov, Prusskij jazyk: Slovar', A - – L, Moskva, 1975-19901975–1990 (nebaigtas, not finished).

* V. Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, Vilnius, t. I-IVI–IV, 1988-19971988–1997.

* Mikkels Klussis. Atkurtosios prūsų kalbos žodynas: bazinis lietuvių-prūsų kalbų žodynas tolesnei leksikos rekreacijai (sembos tarmė). - – Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2007. - – 463 p.: portr. - – ISBN 978-9986-418-48-1

* A. Butkus, Latviai, Kaunas, 1995, 164-169164–169 p.

* Lietuvių kalbos enciklopedija, Vilnius, 1999, 512-515512–515 p.

* [http://donelaitis.vdu.lt/prussian/Lie.pdf Prūsų - – lietuvių, lietuvių - – prūsų kalbų žodynas]