Aliatyvas: Skirtumas tarp puslapio versijų

4 pridėti baitai ,  prieš 6 metus
S
+ [[]]
S (Šablonų peradresavimų šalinimas)
S (+ [[]])
[[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] aliatyvo formos atsirado postpozicijai ''-pi'' priaugus prie [[kilmininkas|kilmininko]]: ''miško + pi'' → ''miškop(i)'', ''miškun'' + ''pi'' → ''miškump(i)''. Nuo [[iliatyvas|iliatyvo]] skiriasi tuo, kad veiksmas nukreiptas šalia, bet ne į objektą, plg., „ateik manęspi“ ir „panirk savin“.
 
Aliatyvas laikomas baltų kalbų naujove, kadangi [[baltų prokalbėjeprokalbė]]je jo nebūta. Aliatyvas buvo vartojamas [[XVI a.|XVI]]–[[XVII a.]] lietuvių kalbos raštuose. Jo liekanų daugiausia liko [[Lazūnai|Lazūnų]] tarmėje, mažiau – kitose Gudijos lietuvių tarmėse. Dabar aliatyvas kalbininkų paskelbtas [[archaizmas|archaizmu]], tačiau yra išlikę jo sustabarėjusių formų, dabar formaliai laikomų [[prieveiksmis|prieveiksmiais]], pvz., myriop, velniop, vakarop, rudeniop, namo(p)<ref>{{VLE|1}}</ref>.
 
[[Latvių kalba|Latvių kalboje]] aliatyvas taip pat buvęs, ten jo postpozicija ''-up''. Išlikę formos ''mājup'' („namop“), ''kalnup'' („kalnop“), ''lejup'' („apačion“).
48 536

pakeitimai