|
'''Paleolitas''' arba senasis [[akmens amžius]] – seniausias akmens amžiaus periodas, prasidedantis pirmaisiais [[hominidas|hominidų]] pradėtais naudoti akmeniniais įrankiais (maždaug prieš 2 mln. metų) ir pasibaigęs [[pleistocenas|pleistoceno]] epochos pabaigoje. Dėl specifinės [[Lietuva|Lietuvos]] padėties (gerokai šiauriau pirmųjų žmonių paplitimo arealo) bei visus pėdsakus sunaikinusio ledyno pirmąsias Lietuvos teritorijoje atsiradusias paleolito kultūras randame žymiai vėliau. Manoma, kad pirmieji žmonės ar neandartaliečiai dabartinės Lietuvos teritorijoje gyveno dar prieš paskutinį ledynmetį, tačiau jokių tai patvirtinančių radinių nėra.
Apie 14 000 m. pr. m. e. ledynas galutinai atsitraukia iš Lietuvos. Šis [[ledynas]] suformavo ir dabartinį Lietuvos reljefą (išskyrus dalį Pietryčių Lietuvos). Didelę dalį teritorijos užėmė prieledyninis ežeras. Tuo metu atsirado ir [[Nemunas]]. [[Klimatas]] tuomet buvo šiltesnis nei tundros, subarktinis – briedžiai, bizonai, arkliai, elniai. Manoma, kad maždaug 11 tūkst. pr. m. e. atklydo pirmieji elnių medžiotojai iš [[Danija|Danijos]], Šiaurės Vokietijos.
[[Paleolitas]] yra skirstomas į ankstyvąjį (prieš ~6/3-0,35/0,25 mln. m.), vidurinįjį (prieš 350/250-45/35 tūkst. m.) ir vėlyvąjį (prieš 45/35-10 tūkst. m.) paleolitą, tačiau Lietuvoje randamos tik vėlyvojo paleolito pabaigos kultūros:
* gremžtukai galiniai, kartais dvigaliai; jie sudaro didžiąją dalį dirbinių.
* rėžtukai nuskeltiniai vienkrypčiai ir dvikrypčiai bei retušiniai.
* kombinuoti įrankiai – rėžtukas - – gremžtukas ir kt. pakankamai reti
* irklo pavidalo ietigaliai
Svidrų kultūros stovyklos randamos ant pirmos - – trečios viršsalpinės terasos, t. y. apie [[8000 m. pr. m. e.]], nors datas nustatyti labai sunku. Svidrų kultūros stovyklų daugiausia rasta pietų Lietuvoje, pietuose kultūros arealas siekia Bugo ir Pripetės tarpupius, Kijevo apylinkes. Manoma, kad Vyslos ir Bugo upių baseinas buvo Svidrų kultūros centru. Kultūros kilmė siejama su Arensburgo kultūra, buvusia į vakarus (nuo pietų Švedijos iki Elbės).
== Ūkis, aplinka, visuomenė ==
Žmonės vertėsi retmiškyje (parkinėje tundroje) gyvenusių žvėrių medžiokle ir rinkimu. Žuvys taip pat buvo medžiojamos, o ne žvejojamos. Verstasi ir rankiojimu.
Seniausi išlikę dirbiniai yra titnaginiai. Pirmieji Lietuvos gyventojai [[Titnagas|titnago]] rasdavo Pietų ir Vidurio Lietuvoje Neries, Merkio, Nemuno upių pakrantėse. Tai buvo svarbus resursas, kurį gabendavo net iki 500 km nutolusias vietoves, kuriose titnago nebuvo. Lietuvoje, Ežeryno kaime rasta [[Titnagas|titnago]] kasykla su titnaginiais kastuvais. Prieš gaminantis titnaginius įrankius buvo ruošiami skaldytiniai, nuo kurių skeliant nuoskalas buvo gaminami pagrindiniai įrankiai:
* įkotiniai antgaliai
* gremžtukai
* grąžteliai
Stovyklos trumpalaikės, kiekvienoje iš jų buvo keletas aikštelių, vienas - – du ugniakurai. Stovyklos dažniausiai kurtos sausose smėlėtose vietose prie pat vandens.
Manoma, kad tai buvo gimininė bendruomenė su egzogaminiais ryšiais ir vyraujančiais matriarchaliniais santykiais. [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienė]] ir jos teorijos šalininkai teigia, kad ankstyvosios [[Europa|Europos]] kultūros (mažiausiai nuo 30 000 m. pr. m. e. iki [[3000 m. pr. m. e.|3000]]–[[2000 m. pr. m. e.]]) buvo matristinės, garbinta Didžioji Deivė, kurios rankose buvo gyvybė, mirtis, atgimimas ir atsinaujinimas. Tačiau tai labai ginčytini dalykai, nes paleolito radiniai gali būti labai įvairiai interpretuojami.
Paleolitines kultūras Lietuvoje keitė [[Mezolitinės kultūros Lietuvoje|mezolitinės kultūros]].
| 