Anglo-normanų literatūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Normanų kalba]] į Angliją pateko kartu su [[Vilhelmas Užkariautojas|Vilhelmu Užkariautoju]]. Po normanų užkariavimo normanų kalba tapo Anglijos didikų kalba. Visą [[XII amžius|XII amžių]] anglo-normanų dialektas (normanų kalbos, naudotos Anglijoje variantas) kartu su [[lotynų kalba]] buvo literatūrinė Anglijos kalba ir buvo naudojama dvare iki [[XIV amžius|XIV amžiaus]]. Tik nuo [[Henrikas VII|Henriko VII-ojo]] valdymo [[anglų kalba]] tapo gimtąja Anglijos karalių kalba. Anglo-normanų kalba keitėsi ir ėmė skirtis nuo senosios normanų kalbos, kuria buvo kalbama Normandijoje. Prancūzų kalbos anglo-normanų dialektas egzistavo iki XV a. pradžios, tačiau jo nuosmūkis prasidėjo dar XIV a. septintajame dešimtmetyje, kai šis dialektas nustotas naudoti teismuose. [[1363]] m. kancleris [[Parlamentas|parlamento]] posėdį pradėjo anglų kalba sakoma kalba. Prancūzų kalbos prestižas išliko aukštas. [[Šimtametis karas|Šimtamečio karo]] metu prancūzų kalbos mokytąsi vis mažiau, o anglo – normanų literatūra išnyko, nors prancūzų kalba išliko klasikine teismų kalba iki [[XVII amžius|XVII amžiaus]]. Ji tebėra [[oficiali kalba]] Čenelio salose (''Channel Islands''), nors anglų kalba ten tapo dominuojančia nuo [[1901]] m.

Anglo – normanų literatūros klestėjimo periodu laikomas laikotarpis tarpnuo XII a. pradžios iriki XIIXIII a. pirmo ketvirčio pabaigos. Šio laikotarpio pabaiga paprastai siejamasutampa su prancūziškųjų provincijų praradimu, tačiau literatūros ir politinė istorija nesutampa tiksliai nesutampa, todėl pirmojo laikotarpio pabaigą geriautiksliau žymi William the Marshal istorijos pasirodymas [[1225]] m. Tuometinis karalius [[Henrikas II (Anglija)|Henrikas II]] ypač globojo rašytojus. Jo savo istorijas sukompiliavo Wace ir Benoît de Sainte-Maure, Henriko II valdymo laikotarpiu savo poemas sukūrė Marija Prancūzė.

[[Thomas Becket]] nužudymas sukėlė bangą rašinių, daugelis kurių buvo anglo – normanų literatūros dalimi.