Povilas Pranciškus Sapiega: Skirtumas tarp puslapio versijų

Kunigaikštis '''Povilas Pranciškus Sapiega''' ({{pl|Paweł Franciszek Sapieha}}, g. iki [[1657]]  m. [[balandžio 23]] d. — – [[1715]]  m. [[spalio 1]], Kodenis) — – [[LDK]] valstybinis ir bažnytinis, Lietuvos armijos pulkininkas ([[1683]]), Kodenio probstas ([[1688]]), Varšuvos kanauninkas ([[1690]]), Lietuvos didysis dvasinis sekretorius ([[1704]]—–[[1713]]), Žemaitijos vyskupas ([[1715]]),

Lietuvos magnatų [[Sapiegos|Sapiegų]] giminės Kodenio linijos atstovas, herbo „Lis“ savininkas. Karūnos lauko raštininko [[Jonas Frederikas Sapiega (1618–1664)|Jono Frederiko Sapiegos]] ([[1618]]—–[[1664]]) ir Konstincijos Herburt jaunesnysis (trečias) sūnus. Vyresnieji broliai — – Braclavo vaivada Mikalous Leonas ir Trakų vaivada Kazimieras Vladislovas.

Mokėsi jezuitųjėzuitų kolegiume [[Lvovas|Lvove]] ir [[Varšuva|Varšuvoje]]. Tęsė savo mokslus Vakarų Europoje, aplankė Italiją, Prancūziją, NyderklandusNyderlandus ir Vokietiją. [[1679]] metais grįžo į Lietuvą.

[[1683]] metais Lietuvos armijos pulkininko laipsnyje Povilas Pranciškus Sapiega dalyvavo žygyje Lietuvos-Lenkijos armijos į Slovakiją ir Vengriją. [[1684]] metais atsisakė karinės karjeros ir priėmė dvasinį saną. [[1686]] metais buvo įšventintas į kunigus. Nuo [[1686]] metais — – Kodenio probstas. Ilgą laiką buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio rūmuose. [[1690]] metais gavo Varšuvos kanauninko saną, nuo kurio atsisakė [[1699]] metais.

[[1694]] metais tapo cisterionų abatu Pradizėje, nuo [[1708]] metų — – ATR cisterionų ordino generalinis komisaras.

Povilas Pranciškus Sapiega [[1702]] metais išsaugojo ištikimybę Lenkijos karaliui [[Augustas II|Augustui II]], kuri [[1704]] metais perdavė jam Lietuvos didžiojo dvasinio sekretoriaus pareigybę. [[1707]] metų vasarą giminaičiams spaudžiant perėjo į [[Stanislovas Leščinskis|Stanislovo Leščinskio]] pusę.

[[1715]] metųm. [[sausio 21]] d. Povilas Pranciškus Sapiega gavo Žemaitijos vyskupo saną.

[[1715]] metųm. [[spalio 1]] d. mirė [[Kodenis|Kodenyje]] ir buvo palaidotas vietos Šventos Onos bažnyčioje.

* A. Rachuba, Paweł Franciszek Sapieha [w:] Polski Słownik Biograficzny, t. XXXV, 1994, s. 148—149148–149.