'''Psichoterapija''' ({{gr|ψυχοθεραπεία}}, ''psychotherapía – sielos gydymas'') yra psichinių, emocinių ir psichosomatinių sutrikimų bei ligų gydymas psichologinių metodų visuma, taikant verbalinę ir neverbalinę komunikaciją.
Pirmą kartą terminas panaudotas XIX a. pabaigoje D. H. Tuke. 1872 m. jo išleistoje knygoje „Proto poveikio kūnui iliustracija“ vienas iš skyrių pavadintas „Psichoterapija“.
Vieni pirmųjų entuziastų ir specialistų ugdytojų - – doc. [[Napoleonas Indrašius]] ir dr. [[Aleksandras Alekseičikas]]. Nuo [[1976]]-[[1977 m.]] prasidėjo aktyvaus mokymosi ir savarankiškų studijų etapas. Tuomet susiformavo 12-15 specialistų grupė - – vidurinioji psichoterapeutų karta. Lietuvoje psichoterapeutų profesionalų rengimas yra gana aukšto lygio. Daugelis specialistų rengimo programų atitinka [[Europos psichoterapijos asociacija|Europos psichoterapijos asociacijos]] reikalavimus. Dalį mokymo funkcijų atlieka psichoterapeutų draugijos, pavyzdžiui, [[Geštalto terapijos draugija]]; tuo tarpu psichoanalitinės psichoterapijos studijos vyksta aukštosiose medicinos mokslo įstaigose. [[KMU]] ir [[VU]] Mokslo tarybos patvirtino psichoterapijos nenuosekliųjų studijų (kvalifikacijos kėlimo arba keitimo) programas. Psichoterapeutų rengimo programos reguliuojamos tik [[LR SAM]] ministro įsakymais.<ref>[{{Cite web | title = Psichoterapijos raida Lietuvoje | work = medicine.lt | url = http://medicine.lt/index.php?pagrid=leidiniai&subid=gm&strid=1684 | archiveurl = http://web.archive.org/web/2007052803030720101220072702/http://www.medicine.lt/index.php?pagrid=leidiniai&strid | archivedate =1684&subid=gmPsichoterapijos2010-12-20 raida| Lietuvoje]{{deaddeadurl = yes link}}</ref>.
