Edgar Degas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
SubRE (aptarimas | indėlis)
Eilutė 41:
[[Vaizdas:DegasHouse26Mch07Plaque.jpg|thumb|220px|left|E. Dega giminaičių namai Naujajame Orleane su atminimo lentele]]
[[Vaizdas:Cottonexchange1873-Degas.jpg|thumb|220px|left| „Medvilnės prekybos birža Naujajame Orleane“, 1873, [[Po (Prancūzija)|Po]] dailės muziejus]]
Sugrįžęs iš Italijos, E. Dega apsigyveno Paryžiuje. 1860−1864 m. kūrė istorinės tematikos paveikslus, kurie iš esmės buvo [[akademizmas|akademistinės]] dvasios. Jis buvo pasižymėjęs kūrinių perpiešinėtojas ir 1865 m. jo paveikslas „Orleano miesto nelaimės“ buvo eksponuotas Paryžiaus salone. Apie 1865 m. E. Dega kardinaliai pakeitė savo kūrybos temas ir pradėjo kurti šiuolaikinio gyvenimo scenas. Jis susipažino su skandalingai pagarsėjusiu tapytoju [[Eduaras Manė|E. Manė]] ir Gerbua kavinės dailininkų grupe, kurie vėliau sudarė impresionistų grupės branduolį. E. Dega mažiau tapė portretų, susidomėjo arklių lenktynių ir nuo 1870 m. − baleto tema (kuria sukūrė apie 1500 kūrinių, eskizų, piešinių). Vaizdavo skrybėlininkes. 1870−71 m. sekė pertrauka, kuomet jis buvo paimtas į Prancūzijos kariuomenę kare su [[Prūsija]], tarnavo artilerijos padalinyje tvirtovėje prie Paryžiaus. Karo metu sutriko E. Dega regėjimas. Grįžęs iš karo jis lankėsi pas brolį René [[Naujasis Orleanas|Naujajame Orleane]], kur nupiešė keletą darbų vaizduodamas savo šeimos narius. Vėliau grįžęs į Paryžių prisijungė prie impresionistų grupės, 1874 m. padėjo organizuoti jų pirmą parodą. Taip pat dalyvavo sekančiose impresionistų parodose. 1873 m. jo tėvas bankrutavomirė ir šeima po to beveik bakrutavo, E. Dega turėjo pragyventi iš savo kūrybos. 1877 m. viešėjo Ispanijoje, bendradarbiavo su [[Merė Kasat|M. Kasat]] ir [[Kamilis Pisaro|K. Pisaro]] ties grafikos kūriniais.
 
E. Dega kūrybą su impresionistine siejo šiuolaikinio gyvenimo temos, [[ukijo-e|japonų estampų]] įtaka, panaši tapybos technika. Skirtingai nuo impresionistų, E. Dega nemėgo tapyti plenere, daugelyje jo paveikslų vaizduojama ne [[saulė]]s, o dirbtinė šviesa. 1870-aisiais E. Dega susidomėjo tuo metu nemadinga [[pastelė]]s technika, išbandė beveik visas tuo metu naudotas grafikos technikas. Jam neįtiko aliejinių dažų blizgesys ir pastovumas; jis mažindavo aliejaus kiekį juose, pridėdavo terpentino, vietoj įprastos [[drobė]]s pagrindo naudodavo popierių, kartoną.