: ''Šis straipsnis apie geologiją. Apie kompiuterinės animacijos komedijas žiūrėkite – [[Ledynmetis (filmas)]], [[Ledynmetis: Eros pabaiga]], ir [[Ledynmetis 3]].''
[[Vaizdas:AntarcticaDomeCSnow.jpg|miniatiūra|Antarktidos ledo sluoksnis]]
'''Ledynmetis''' – ilgalaikis [[Žemė]]s [[Klimatas|klimato]] temperatūros sumažėjimas, dėl kurio padidėja ledo danga [[žemynas|kontinentuose]] ir nukrinta [[pasaulinis vandenynas|pasaulinio vandenyno]] lygis. Kalbant apie paskutinius kelis milijonus metų, ledynmečiu vadinamas Šiaurės Amerikos bei Europos žemynų apledėjimas. Paskutinis ledynmetis prasidėjo prieš 2 mln. metų ir pasibaigė daugmaž prieš 10 000 metų.
== Pagrindiniai ledynmečiai ==
Per visą [[Žemė]]s istoriją buvo mažiausiai keturi ledynmečiai. Pats pirmasis ir daugiau hipotetinis įvyko prieš 2300-27002300–2700 mln. metų ankstyvame [[Proterozojus|proterozojuje]]. Kitas ledynmetis, galbūt pats didžiausias, įvyko prieš 600-800600–800 mln. metų ([[Kriogenis|kriogenio periodas]]). Tuometinis superkontinentas [[Rodinija]] buvo uždengtas storu ledo sluoksniu, užšalo vandenynai. Šis [[Žemė]]s vystymosi etapas dar vadinamas sniego gniūžtės etapu (pagal panašumą į sniego gniūžtę). Kiek mažesnis ledynmetis vyko [[Vėlyvasis ordovikas|vėlyvojo ordoviko]] metu prieš 430–460 mln. metų. Didesni poliariniai ledynai buvo [[Karbonas|karbono]] ir [[ankstyvasis permas|ankstyvojo permo]] metu prieš 260-350260–350 mln. metų.
