Nežodinis bendravimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

14 baitų pašalinta ,  prieš 4 metus
Taisiau gabalą kreivai išversto straipsnio.
S (robotas: Taisoma wiki sintaksė)
(Taisiau gabalą kreivai išversto straipsnio.)
{{tvarkyti}}{{gcheck}}{{šaltiniai}}
'''Nežodinis bendravimas''' – yra [[Komunikacija|bendravimo]] veiksmas, siunčiant ir gaunant nežodines (daugiausia [[Vizualizacija|vaizdines]]) užuominas tarp žmonių. Tai kartais klaidingai vadinama [[Kūno kalba|kūno kalba]], bet nežodinis bendravimas apima daug daugiau, tai yra [[balsas]], lietimas, atstumas ir fizinė aplinka.<ref>Nonverbal Communication Theories. (2009). In the Encyclopedia of Communication Theory. doi:10.4135/9781412959384.n262</ref> Tai gali būti akių ryšys, žvilgsnis kalbant ir klausant, žvilgsnių dažnis, fiksavimo būdai, mirksnių dažnumas. Ši tema gali būti įvairiai suprasta, susieta su kultūra, jos apibrėžimai yra neriboti.
[[Vaizdas:Understanding in Xian 0546.jpg|miniatiūra|Nežodinis bendravimas]]
Net kalboje yra nežodinių elementų, tokių kaip balso kokybė, greitis, [[tembras]], kalbėjimo būdas, taip pat ritmas, intonacija ir kirtis. Be to, rašytiniai tekstai turi nežodinius elementus, tokius kaip [[rašysena|rašysenos]] stilius, žodžių erdvinis ar fizinis puslapio išdėstymas. Tačiau, daugiausia nežodinio bendravimo studijavimas nukreiptas į sąveiką tarp asmenų<ref name=":0">Nonverbal Communication. Entry in The Concise Corsini Encyclopedia of Psychology and Behavioral Science(2004).</ref>, kuri gali būti skirstoma į tris pagrindines sritis: aplinkos sąlygos bendraujant, bendraujančių asmenų fizinės charakteristikos, ir tų asmenų elgesys sąveikos metu.
 
Nežodinis bendravimas apima kodavimo ir dekodavimo procesus. Kodavimas yra skirtas gaminti informaciją, apie veido išraiškas, gestus ir padėtis. Dekodavimas yra informacijos perteikimas iš ankstesnės gautų pojūčiuspojūčių patirties.<ref name=":0" />
 
Tik nedidelė dalis smegenų apdoroja žodinį bendravimą. Kaip [[kūdikis|kūdikiamsKūdikiai]], nežodinis bendravimasnežodinio yrabendravimo išmokstamasišmoksta iš visuomeninio-jausminio bendravimo, todėl [[veidas]], o ne [[žodis|žodžiai]] yra pagrindinis bendravimo įrankis. Kai vaikai pradeda bendrauti žodžiu, jie sąmoningai atkreipia dėmesį į veido išraiškas, balso tonus ir kitus nežodinio bendravimo elementus.
 
[[Kultūra]] vaidina svarbų vaidmenį neverbaliniame bendravime ir tai yra vienas aspektas, kuris padeda organizuoti mokymosi veiklą. Daugelyje indėnų bendruomenių neverbalinis bendravimas yra ypatingai pabrėžiamas, nes jis yra vertinamas kaip priemonė vaikų mokymesi. Šia prasme mokymasis yra nepriklausomas nuo žodinio bendravimo, nežodinis bendravimas turi didesnę reikšmę ne tik bendraujant, bet ir perteikiant kultūros vertybes, o vaikai išmoksta dalyvauti šioje sistemoje nuo pat mažens.<ref>Paradise, Ruth (1994). "Interactional Style and Nonverbal Meaning: Mazahua Children Learning How to Be Separate-But-Together". ''Anthropology & Education Quarterly'' '''25''' (2): 156–172. doi:10.1525/aeq.1994.25.2.05x0907w</ref>
 
== Svarba ==
Neverbalinis bendravimas sudaro du trečdalius visos komunikacijos.<ref name=":1">Hogan, K., Stubbs, R. (2003). Can't get Through 8 Barriers to Communication. Grenta, LA: Pelican Publishing Company.</ref> Neverbalinis bendravimas gali vaizduoti žinutę tiek žodžiu, tiek teisingais kūno signalais. Kūno signalai sudaryti iš fizinių savybių, sąmoningų ir nesąmoningų gestų, asmeninės erdvės bendraujant.<ref name=":1" />  Perteikiama žinutė gali būti suprasta neteisingai, jei kūno kalba nesutampa su žodine informacija. Neverbalinis bendravimas sustiprina pirmąjį įspūdį įprastose situacijose, pavyzdžiui pritraukiant
partnerį ar dalyvaujant verslo susitikime: įspūdį apie žmogų vidutiniškai galima sudaryti per pirmąsias keturias kontakto sekundes. <ref name=":1" />Pirmasis susitikimas su žmogumi gali stipriai paveikti suvokimą apie tą asmenį.<ref>Demarais,A., White, V. (2004). First Impressions. New York, NY: BanTam Books.</ref> Pranešimo metu kitas asmuo ar grupė yra orientuoti į visą aplinką aplink juos, o tai reiškia, kad jie
neteisingai, jei kūno kalba nesutampa su žodine informacija. Neverbalinis bendravimas
sustiprina pirmąjį įspūdį įprastose situacijose, pavyzdžiui pritraukiant
partnerį ar dalyvaujant verslo susitikime: įspūdį apie žmogų vidutiniškai
galima sudaryti per pirmąsias keturias kontakto sekundes. <ref name=":1" />Pirmasis susitikimas
su žmogumi gali stipriai paveikti suvokimą apie tą asmenį.<ref>Demarais,A., White, V. (2004). First Impressions. New York, NY: BanTam Books.</ref> Pranešimo metu kitas
asmuo ar grupė yra orientuoti į visą aplinką aplink juos, o tai reiškia, kad jie
naudoja visus penkis pojūčius : 83% regos, 11% klausos, 3% kvapo, 2% lietimo ir
1% skonio pojūčių.<ref name=":2">Pease B., Pease A. (2004). The Definitive Book of Body Language. New York, NY: Bantam Books.</ref> 
 
== Istorija ==
Mokslo tyrimai apie neverbalinį bendravimą ir elgesį buvo pradėti 1872 m., kuomet buvo išleista Čarlzo Darvino knyga „Žmogaus ir gyvūnų emocijų išraiška“.<ref name=":2" /> Knygoje Darvinas teigė, kad visi žinduoliai, ir žmonės, ir gyvūnai, parodė emocijas per veido išraiškas. Jis iškėlė klausimus, kaip antai: „Kodėl mūsų emocijų veido išraiškos yra būtent tokios, kokios jos yra?“ ir „Kodėl mes suraukiame nosis, kai šlykštimės ar rodome dantis, kai esame įsiutę?<ref name=":3">Krauss, R .M., Chen, Y., and Chawla, P. (2000). Nonverbal behavior and nonverbal communication: What do conversational hand gestures tell us? Advances in Experimental Social Psychology, 1(2), 389-450.</ref> “ Darvinas priskyrė šias veido išraiškas prie naudingų įpročių, kurie mūsų evoliucijoje atliko reikšmingas funkcijas.<ref name=":3" /> Pavyzdžiui, rūšys, kurias puolė įkandimu, išmoko šiepti dantis iki užpuolimo, o nosies suraukimas apsaugodavo nuo nuodingo kvapo įkvėpimo. Taip Darvinas aiškiai atsakė į klausimą, kodėl mūsų veido išraiškos vis dar išliko, nepriklausomai nuo to, kad tai jau neatlieka pirminės funkcijos. Pasak Darvino, žmonės ir toliau naudoja veido
Mokslo tyrimai apie neverbalinį bendravimą ir
išraiškas, nes jos visoje evoliucijos istorijoje įgijo komunikacinę vertę. Kitaip tariant, žmonės naudoja veido išraiškas parodyti kaip jaučiasi viduje.<ref name=":3" /> Nors ši Darvino knyga nebuvo pats sėkmingiausias jo leidinys, tačiau jo idėjos padarė didelę įtaką elgesio ir neverbalinio bendravimo tipų bei poveikio tolesniam tyrinėjimui.<ref name=":4">Hecht, M .A. and Ambady, N. (1999). Nonverbal communication and psychology: Past and future. The New Jersey Journal of Communication, 7(2), 1-12.</ref>
elgesį buvo pradėti 1872m. kuomet buvo išleista Čarlzo Darvino knyga „Žmogaus
ir gyvūnų emocijų išraiška“.<ref name=":2" /> Knygoje Darvinas teigė, kad visi žinduoliai, ir
žmonės, ir gyvūnai, parodė emocijas per veido išraiškas. Jis iškėlė klausimus,
kaip antai: „Kodėl mūsų emocijų veido išraiškos yra būtent tokios kokios jos
yra?“ ir „Kodėl mes suraukiame nosis, kai šlykštimės ar rodome dantis, kai
esame įsiutę?<ref name=":3">Krauss, R .M., Chen, Y., and Chawla, P. (2000). Nonverbal behavior and nonverbal communication: What do conversational hand gestures tell us? Advances in Experimental Social Psychology, 1(2), 389-450.</ref> “ Darvinas priskyrė šias veido išraiškas prie naudingų įpročių,
kurie mūsų evoliucijoje atliko reikšmingas funkcijas.<ref name=":3" /> Pavyzdžiui, rūšys, kurias
puolė įkandimu, išmoko šiepti dantis iki užpuolimo, o nosies suraukimas apsaugodavo
nuo nuodingo kvapo įkvėpimo. Taip Darvinas aiškiai atsakė į klausimą, kodėl
mūsų veido išraiškos vis dar išliko, nepriklausomai nuo to, kad tai jau
neatlieka pirminės funkcijos. Pasak Darvino, žmonės ir toliau naudoja veido
išraiškas, nes jos visoje evoliucijos istorijoje įgijo komunikacinę vertę.
Kitaip tariant, žmonės naudoja veido išraiškas parodyti kaip jaučiasi viduje.<ref name=":3" /> Nors
ši Darvino knyga nebuvo pats sėkmingiausias jo leidinys, tačiau jo idėjos
padarė didelę įtaką elgesio ir neverbalinio bendravimo tipų bei poveikio
tolesniam tyrinėjimui.<ref name=":4">Hecht, M .A. and Ambady, N. (1999). Nonverbal communication and psychology: Past and future. The New Jersey Journal of Communication, 7(2), 1-12.</ref>
 
Nepaisant neverbalinio bendravimo pradžios 1800 m., biheviorizmo atradimo svarba 1920 m. pristabdė tolimesnius neverbalinio bendravimo tyrimus.<ref name=":4" /> Biheviorizmas – psichologijos pakraipa,
1800 metais, biheviorizmo atradimo svarba 1920 pristabdė tolimesnius
neverbalinio bendravimo tyrimus.<ref name=":4" /> Biheviorizmas – psichologijos pakraipa,
orientuota ne į žmogaus sąmonę, o į elgesio analizę.<ref name=":8">Sanderson, C .A. (2010). Social Psychology. Wiley. USA.</ref>
 
Nors dauguma psichologijos mokslininkų ėmė tyrinėti biheviorizmą, 1955 m. Adamas Kendonas, Albertas Šeflenas ir Rėjus Birdwhistelis pradėjo toliau tyrinėti neverbalinį bendravimą.<ref name=":4" /> Jie analizavo
filmą naudodami tyrimo metodą pavadinamupavadintą konteksto analizė.  Konteksto analizė yra tyrinėjamo elgesio
tyrinėti biheviorizmą, 1955 metais Adamas Kendonas, Albertas Šeflenas ir Rėjus
perrašymas ant kodavimo lapo. Šis metodas vėliau buvo naudojamas tiriant žmogaus sveikinimus, socialinį elgesį vakarėliuose ir laikyseną bendraujant su kitu asmeniu. Birdwhistelis toliau tęsė neverbalinio bendravimo tyrimą, kurį jis pavadino kinezika. Jis apskaičiavo, kad žmonės gali atpažinti apie 250 000 veido išraiškų.
Birdwhistelis pradėjo toliau tyrinėti neverbalinį bendravimą.<ref name=":4" /> Jie analizavo
filmą naudodami tyrimo metodą pavadinamu konteksto analizė.  Konteksto analizė yra tyrinėjamo elgesio
perrašymas ant kodavimo lapo. Šis metodas vėliau buvo naudojamas tiriant žmogaus
sveikinimus, socialinį elgesį vakarėliuose ir laikyseną bendraujant su kitu
asmeniu.  Birdwhistelis toliau tęsė
neverbalinio bendravimo tyrimą, kurį jis pavadino kinezika. Jis apskaičiavo,
kad žmonės gali atpažinti apie 250 000 veido išraiškų.
 
Neverbalinio bendravimo tyrimai šoktelėjo į viršų  1960-ųjų viduryje, kuomet atsirado daugybė psichologų ir mokslo tyrinėtojų. Argyle ir Dean studijavo santykį tarp akių kontakto ir bendravimo atstumo. Ralph V. Exline nagrinėjo elgesio kai šnekama ir elgesio kai klausoma būdus.<ref name=":4" /> Robertas Sommer studijavo santykį tarp asmeninės erdvės ir aplinkos.<ref name=":4" /> Robertas Rosenthal atrado, kad mokytojų ir
Neverbalinio bendravimo tyrimai šoktelėjo į
mokslininkų išsikelti lūkesčiai gali padaryti įtaką jų rezultatams ir kad subtilios, nežodinės užuominos gali vaidinti svarbų vaidmenį šiame procese.<ref name=":4" /> Albertas Mehrabian studijavo neverbalinius signalus apie pomėgius ir neatidėliojimą. Apie 1970 metus psichologijos mokslų apimtis tik didėjo, pavyzdžiui Shirley Weitz „Neverbalinis bendravimas“ bei Marianne LaFrance ir
viršų  1960-ųjų viduryje, kuomet atsirado
Clara Mayo „Judantys kūnai“. <ref name=":4" /> Populiarios knygos, pavyzdžiui „Kūno kalba“ (Fast,
daugybė psichologų ir mokslo tyrinėtojų. Argyle ir Dean studijavo santykį tarp
1970), kuri orientuota į tai, kaip naudojantis nežodiniu bendravimu pritraukti kitus žmones, ir „Kaip perskaityti žmogų kaip knygą“ (Nierenberg & Calero 1971), kuris nagrinėjo nežodinį elgesį derybų metu.<ref name=":4" /> 1978 m. buvo pradėtas leisti „Aplinkos psichologijos ir neverbalinio elgesio žurnalas“.<ref name=":2" />
akių kontakto ir bendravimo atstumo. Ralph V. Exline nagrinėjo elgesio kai
šnekama ir elgesio kai klausoma būdus.<ref name=":4" /> Robertas Sommer studijavo santykį tarp
asmeninės erdvės ir aplinkos.<ref name=":4" /> Robertas Rosenthal atrado, kad mokytojų ir
mokslininkų išsikelti lūkesčiai gali padaryti įtaką jų rezultatams ir kad
subtilios, nežodinės užuominos gali vaidinti svarbų vaidmenį šiame procese.<ref name=":4" />
Albertas Mehrabian studijavo neverbalinius signalus apie pomėgius ir
neatidėliojimą. Apie 1970 metus psichologijos mokslų apimtis tik didėjo,
pavyzdžiui Shirley Weitz „Neverbalinis bendravimas“ ir Marianne LaFrance ir
Clara Mayo „Judantys kūnai“. <ref name=":4" />Populiarios knygos, pavyzdžiui „Kūno kalba“ (Fast,
1970), kuri orientuota į kaip naudojantis nežodiniu bendravimu pritraukti kitus
žmones, ir „Kaip perskaityti žmogų kaip knygą“ (Nierenberg & Calero 1971),
kuris nagrinėjo nežodinį elgesį derybų metu.<ref name=":4" /> „Aplinkos psichologijos ir
neverbalinio elgesio žurnalas“ buvo įkurtas 1978 metais.<ref name=":2" />
 
== Pirmas įspūdis ==
''Pagrindinis straipsnis: [[:en:First_impression_(psychology)|First impression (psychology)]]''
 
Reikia tik vieno dešimtadalio sekundės, kad būtų galima teisti ir paliktisusidaryti pirmą įspūdį.<ref name=":5">Willis, J., & Todorov, A. (2006). First impressions: Making up your mind after 100 ms exposure to a face.''Psychological Science'', 17(1), 592-598.</ref> Pirmas įspūdis yra ilgalaikis nežodinis komunikatorius. Būdas, kuriuo asmuo vaizduoja save pirmuoju susidūrimu, yra nežodinis bei  užtvirtinimas stebėtojo. “Pirmi įspūdžiai- ilgalaikiai įspūdžiai.” Gali būti teigiamų ir neigiamų įspūdžių.<ref>Smith E .R., (2007). Social Psychology. Psychology Press. USA.. 57,86</ref> Teigiamas įspūdis gali būti paliktas tuo metu, kuriuo jūs pristatote save. Pristatymas gali apimti išvaizdą (apsirengimą) ir kitus matomus požymius. Neigiami įspūdžiai gali taip pat būti pagrįsti pristatymu ir taip pat asmeniniu išankstiniu nusistatymu. PirmiPirmas įspūdžiaiįspūdis, nors kartais klaidindamiir klaidingas, gali daugelyje situacijų gali būti tiksliugana tikslus kitųkito vaizdavimuatvaizdas.<ref name=":5" />
 
== Laikysena ==
390

pakeitimų