Pierre-Auguste Renoir: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 35:
== Biografija ==
=== Jaunystė ir impresionistinė fazė ===
Pjeras Ogiustas Renuaras gimė [[1841]] m. [[vasario 25]] d. [[Limožas|Limože]]. Jis buvo šeštasis vaikas iš septynių siuvėjo Leonaro Renuaro ir Margaritos Merlė šeimoje. 1844 m. šeima persikėlė į [[Paryžius|Paryžių]]. 1848−1854 m. O. Renuaras dainavo Šv. Eustachijaus bažnyčios chore. Tuo metu choro vadovu buvo [[Šarlis Guno]]. 1854 m. O. Renuaras dirbo Levi brolių porceliano dažymo dirbtuvėse, kur išmoko kurti gėlių dekorą [[lėkštė]]ms. Jose parodė talentą menui. Levi dirbtuvių dailininkas Emilis Laportė laisvalaikiu tapė ir patarė tuo užsiimti O. Renuarui. Berniukui nutapius savo pirmąjį paveikslą, kuriame buvo pavaizduota [[Adomas ir Ieva|Ieva]], E. Laportė patarė tėvams leisti sūnų mokytis tapti tapytoju (šeimos legendą papasakojo O. Renuaro brolis Edmonas). 1858−1860 m. O. Renuaras tobulinosi kopijuodamas [[Antuanas Vato|A. Vato]], [[Žanas Onorė Fragonaras|Ž. O. Fragonaro]] ir kitų senųjų dailininkų paveikslus [[Luvras|Luvre]], netoli kurio kaip tik buvo įsikūrusi Renuarų šeima. Sutaupęs šiek tiek pinigų O. Renuaras 1862 m. įstojo į [[École des Beaux-Arts|Paryžiaus aukštąją dailės mokyklą]]. Kartu jis lankė privačius užsiėmimus dailininko [[Šarlis Gleras|Šarlio Glero]] studijoje, kurioje sutiko kitus mokinius: [[Klodas Monė|Klodą Monė]], [[Alfredas Sislėjus|Alfredą Sislėjų]], [[Frederikas Bazilis|Frederiką Bazilį]], visų kurių portretus O. Renuaras vėliau nutapė. Jaunuosius dailininkus labiau traukė kasdienio gyvo šiuolaikinio gyvenimo vaizdavimas
[[Vaizdas:Pierre-Auguste Renoir, Le Moulin de la Galette.jpg|thumb|280px|right| „Šokiai Mulen de la Galet kavinėje“, 1876, [[Orsė muziejus]]. Paveikslas yra vienas žinomiausių O Renuaro impresionistinio periodo kūrinių]]
1863 m. O. Renuaras paliko Š. Glero studiją, 1864 m. jo paveikslas „Esmeralda“ priimtas į kasmetinę
1870−71 m. O. Renuaras dalyvavo Prancūzijos-Prūsijos kare kaip eilinis kareivis. 1872 m. O. Renuaras sutiko meno dilerį Polį Diuran-Riuelį, kuris tapo visos besikuriančios impresionistų grupės kūrybos propaguotoju. Tais pačiais metais jo paveikslas „Paryžietės, apsirengusios alžyrietėmis“ priimtas į Paryžiaus salono parodą. 1873 m. paveikslas „Raiteliai Bulonės miške“ buvo eksponuotas specialiai surengtoje nepriimtų kūrinių į Paryžiaus saloną parodoje − „Atmestųjų salone“. Jaunųjų dailininkų grupės netenkino, kad jų daugelio darbai buvo nepriimami į
<gallery>
Pierre-Auguste Renoir - Mixed Flowers in an Earthenware Pot - Google Art Project.jpg| „Gėlės vazone“, 1869, Bostono dailės muziejus
Eilutė 48:
</gallery>
=== „Sausasis“ periodas ir vėlyvieji metai ===
1880 m. O. Renuaras sutiko pozuotoją, o vėliau − žmoną, Aliną Šarigo. 1881 m. dailininkas atliko keliones į Italiją, Alžyrą, Provansą, nutapė paveikslą „Pietūs valčių iškyloje“. Šių išvykų metu O. Renuaras pradėjo įsitikinti impresionistinės tapybos ribotumu, abejoti impresionistinėje dailėje gaudomų šviesos efektų vaizdavimo prasme. Tuo metu jis susipažino su italų renesanso dailininko Čenino Čeninio 1437 m. išleista „Knyga apie daile“, kuri jam suteikė papildomų minčių. Italijoje jis susipažino su [[Rafaelis|Rafaelio]] ir [[Pompėja|Pompėjos]] klasikinio periodo menu. 1883−1884 m. tapyba rodo žymų O. Renuaro tapybos stiliaus pasikeitimą į linijinio vaizdavimo. Šį periodą O. Renuaro kūryboje kritikai pavadino „sausuoju“ arba „engrišku“ ([[Engras]] griežtai atidavė pirmenybę linijiniam vaizdavimui prieš spalvinę ir laisvų potėpių tapybą). Vienu garsiausių tokios tapybos pavyzdžiu buvo 1883 m. paveikslas „Skėčiai“, kuriame
[[Vaizdas:Pierre-Auguste Renoir, French - The Large Bathers - Google Art Project.jpg|thumb|280px|right| „Didžiosios mauduolės“, 1887, Filadelfijos dailės muziejus. Pozuotojos: centre blondinė − Alina Šarigo, brunetė − [[Suzana Valadon]]]]
1883 m. įvyko O. Renuaro retrospektyvinė paroda (70 kūrinių) Madlenos bulvare Paryžiuje. 1886 m. P. Diuran-Riuelis
1892 m. įvyko O. Renuaro 110 kūrinių retrospektyvinė paroda P. Diuran-Riuelio galerijoje Paryžiuje. Jo finansinė padėtis tapo stabili. 1894 m. dailininką ištiko pirmasis [[reumatas|reumato]] priepuolis, jie darėsi dažnesni. O. Renuaras vis dažniau vykdavo į Pietų Prancūziją, 1899 m. pirmą kartą lankėsi mažame [[Pajūrio Kanė]] (''Cagnes-sur-Mer'') miestelyje [[Prancūzijos Rivjera|Prancūzijos Rivjeroje]], kur 1907 m. įsigijo „Le Kolet“ sodybą ir apsigyveno galutinai. Nepaisant reumatizmo (1910 m. dailininkas nebegalėjo vaikščioti, sunkiai valdė pirštus, tapė su parištais teptukais) O. Renuaras nenutraukė kūrybinės veiklos, tapė šeimos narius, sodo gėles, aktus. Pagal jo nurodymus padėjėjas Richard Guino kūrė skulptūras. O. Renuaro vėlyvoji kūryba nebuvo priimama entuziastingai buvusių jo bendražygių impresionistų, XX a. atliktą paveikslą „Mauduolės“ [[Merė Kasat]] apibūdino žodžiais: ''„nepaprastai storos raudonos moterys su mažomis galvomis“''. Tačiau vėlyvąją O. Renuaro tapybą vertino jaunesnės kartos dailininkai [[Pablas Pikasas]], [[Anri Matisas]], [[Aristidas Majolis]]. 1915 m. mirė jo žmona Alina (jie oficialiai buvo susituokę 1890 m., tikriausiai neoficialiai − 1881 m.). Pjeras Ogiustas Renuaras mirė 1919 m. gruodžio 3 d. Pajūrio Kanė miestelyje, kur palaidotas. Jis susilaukė trijų vaikų: Pjero (1885), Žano (1894) ir Klodo (1901). [[Žanas Renuaras]] tapo vienu iš garsiausių Prancūzijos XX a. kinematografininkų, 1962 m. išleido biografinę knygą „Renuaras, mano tėvas“. Pajūrio Kanė Renuaro sodyboje įsteigtas Renuarų šeimos muziejus.
Eilutė 68:
<gallery>
Auguste Renoir - The Swing - Google Art Project.jpg| „Supynės“, 1876, [[Orsė muziejus]]
Pierre-Auguste Renoir - Two Sisters (On the Terrace) - Google Art Project.jpg| „Terasoje“, kitaip „Seserys“, 1881, [[Čikagos meno institutas]]
Vaizdas:Pierre-Auguste Renoir - Baigneuse aux cheveux longs (1).jpg | „Ilgaplaukė mauduolė“, 1895, [[Oranžerijos muziejus]]
Pierre Auguste Renoir Les baigneuses.jpg| „Mauduolės“, 1918, [[Barnso fondas]]
|