Banginių stebėjimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Banginių stebėjimas''' – veikla, kurios metu [[banginiai|banginių]] šeimos žinduoliai stebimi natūralioje buveinėje. Nors banginiai dažniausiai stebimi pramogai[[pramoga]]i, ši veikla taip pat gali būti naudinga moksliniams ir pažintiniams tikslams. 2009 m. Tarptautinio gyvūnų apsaugos fondo ([[IFAW]]) parengtame tyrime nustatyta, kad 2008 m. 13 milijonų žmonių visame pasaulyje užsiėmė banginių stebėjimu. Turizmo industrija iš banginių stebėjimo uždirbo 2,1 milijardo dolerių per metus, o šioje srityje dirbo apie 13 000 darbuotojų. Dėl šios turizmo šakos dydžio ir spartaus augimo atsirado priešprieša su [[banginių medžioklėsmedžioklė]]s verslu – inirtingaiįnirtingai diskutuojama, koks yra geriausias būdas išnaudoti banginius kaip gamtinį išteklių.

Banginių stebėjimas organizuojamas jau nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio, kai [[Kabrijo nacionalinis paminklas]] San Diege buvo paskelbtas vieša pilkųjų banginių stebėjimo vieta. Pirmaisiais metais reginys pritraukė 10 000 turistų. 1955 m. tose pačiose apylinkėse pradėtas rengti banginių stebėjimas iš vandens transporto priemonių. Norint pamatyti banginius iš arti, už ekskursiją reikėdavo sumokėti 1 dolerį. Per ateinantį dešimtmetį ši verslo šaka išpopuliarėjo visoje vakarinėje JAV pakrantėje.

1971 m. Monrealio zoologijos draugija pirmoji pradėjo rengti banginių stebėjimo turus komerciniais tikslais rytinėje Šiaurės Amerikos pakrantėje – [[Šv. Lauryno upėjeupė]]je buvo siūloma stebėti [[finvalas|finvalus]] ir [[baltasis banginis|baltuosius banginius]].

Banginių stebėjimas itin svarbus besivystančioms šalims. Pakrantėse įsikūrusios bendruomenės ėmė tiesiogiai pelnytis iš banginių ir todėl prisideda prie paramos banginių apsaugai nuo medžioklės ir kitų grėsmių, pvz., priegaudos ar laivų smūgių, nustatydamos jūrų saugomas teritorijas ir rezervatus. 2007 m. gyvūnų teisių apsaugos organizacija „Humane Society International“ surengė kelis praktinius seminarus, skirtus banginių stebėjimui [[Peru]] pakrantėje pristatyti, taip pat pavedė Erichui Hoytui, žymiam banginių tyrinėtojui, parengti planą, kaip organizuoti bangų stebėjimą išlaikant pusiausvyrą su gamta. Vėliau šis planas buvo išverstas į ispanų, prancūzų, indoneziečių, japonų, kinų ir nyderlandųolandų kalbas ir, bendradarbiaujant su Banginių ir delfinų apsaugos draugija (WDCS), IFAW ir „Global Ocean“, 2012 m. buvo išleistas elektroninės knygos formatu anglų kalba.

* įvertinti kaupiamąjį poveikį – sumažinti laivų skaičių iki vieno per turą / dieną;

* neversti [[delfinai|delfinų]] plaukti bangomis, sukeltomis laivo pirmagalio;

* neleisti plaukioti su delfinais (ši taisyklė dažnai ginčijama, kai kur, pvz., [[Karibų salos|Karibų jūros regione]], jos dažnai nesilaikoma). Naujojoje Zelandijoje, remiantis taisyklėmis, įtvirtintomis Jūrų žinduolių apsaugos akte, leidžiama plaukioti su delfinais ir ruoniais, tačiau draudžiama plaukioti su delfinų jaunikliais ar delfinų kaimenėmis, kuriose yra jauniklių.