Vėžinė ląstelė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 3:
[[Vaizdas:Cáncer1EN.png|right|thumb]]
[[Vaizdas:Cancer_stem_cells.svg|right|thumb|Diagrama, iliustruojanti skirtumą tarp kamieninių ląstelių vėžio terapijos ir tradicinių vėžio gydymo metodų. ]]
'''Vėžio ląstelės '''yra nekontroliuojamai ir greitai besidalijančios ląstelės. Nors šios ląstelės reguliariai susidaro organizme, [[Vėžys (liga)|vėžiu]] susergama tik tada, kai imuninės ląstelės (vadinamos natūraliais kileriais) nesugeba jų atpažinti ir sunaikinti. Praeityje buvo manoma, kad vėžys organizme neatpažįstamas ir nesunaikinamas, dėl silpnos imuninės sistemos. Bet naujausi tyrimai parodė, kad šių ląstelių nematomumas yra sąlygotas specifinių kostimuliantų molekulių, kurios dalyvauja antigenų sąveikoje su [[Limfocitas|limfocitais]].
 
== Priežastys ==
Sveikame kūne, ląstelės normaliai ir kontroliuojamai auga bei dauginasi. Pasenusias ar pažeistas ląsteles organizmas pakeičia naujomis ląstelėmis, toks procesas, kai vykdoma programuota ląstelių mirtis vadinama ląstelių [[Apoptozė|apoptoze]]. Kai šis procesas sutrikdomas, nesveikos ar pasenusios ląstelės ne žūva, o lieka gyvos. Tokių ląstelių DNR dažniausiai būna pažeista, o tai gali sąlygoti vėžines savybes. Yra keturios klasės reguliacinių genų, kuriuose dažniausiai įvyksta mutacijos, lemiančios vėžinių ląstelių atsiradimą: 
* Ląstelės dauginimąsįdauginimąsi skatinančiuose protoonkogenuose - – jie sąlygoja ląstelių augimą ir diferenciaciją embrioniniu laikotarpiu, įvykus mutacijai tampa onkogenais, o tai sutrikdo jau minėtus procesus. 
* DauginimąsįDauginimąsi slopinančiuose navikų supresijos genuose (antionkogenuose pvz, Rb, p53) - – jie normaliai slopina ląstelių augimą bei skatina diferenciaciją. Įvykus jų mutacijai, nebevykdo savo funkcijos. 
* Genuose, kurie reguliuoja programuotą ląstelės žūtį (apoptozę). 
* Reguliuojantys pažeistos DNR ištaisymą. 
 
== Patologija ==
Baltosios kraujo ląstelės naudoja dvigubą atpažinimo sistemą, siekinatsiekiant nustatyti patogeniškas ląsteles. Jeigu ląstelė yra pakitusi, t.y. linkusi suformuoti auglį ar yra užkrėsta, gaminamos molekulės MIC-A ir MIC-B, kurios prisijungia prie pakitusios ląstelės paviršiaus. Šis metodas naudojamas aptikti ir sunaikinti vėžines ląsteles.
 
== Telomerazės ==
 Kai kurie tyrėjai teigia, kad vėžinės ląstelės turi unikalių bruožų, kurie padaro jas nemirtingas. Fermentas [[telomerazė]] naudojamas išplėsti vėžinės ląstelės gyvavimo ciklą. [[Telomera|Telomeros]] po kiekvieno ląstelės dalijimosi sutrumpėja, o telomerazė šias struktūras prailgina. Tai pagrindinė priežastis, dėl kurios audiniuose susiformuoja augliai.
 
== Kamieninės vėžinės ląstelės ir atsparumas vaistams ==
Mokslininkai atrado medžiagą, esančią ant vėžinių ląstelių paviršiaus, kuri suteikia joms atsparumą vaistams, paversdama vėžines ląsteles [[Kamieninė ląstelė|pseudokamieninėmis]]. Jei vėžines ląsteles ima veikti vaistai, patogeniškos ląstelės savarankiškai virsta pseudokamieninėmis. Pasirodo, jog gydymas vaistais tik skatino vėžinių ląstelių vystymąsi. Laimei, yra vaistų, kurie gali sutrikdyti vėžinių ląstelių virtimą kamieninėmis, tuomet jau galimi taikyti tradiciniai gydymo metodai. <ref>[http://www.eurekalert.org/pub_releases/2014-04/uoc--csc041614.php Cancer stem cells linked to drug resistance]</ref><ref>[http://cirmresearch.blogspot.com/2014/04/tumor-cells-become-drug-resistant-by.html Tumor Cells Become Drug Resistant by Reverting to a Stem Cell-Like State]</ref><ref>Laetitia Seguin, Shumei Kato, Aleksandra Franovic, et al., & David A. Cheresh (2014). </ref>
 
== Taip pat žiūrėkite ==