Ugnis (simbolis): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
ištaisiau pozityvistinį "ugnies sudievinimą" į simboliką. Pats straipsnis turėtų vadintis ugnis (simbolis), o ne krikščioniškai aprioriškas "ugnies garbinimas"
Eilutė 1:
{{pervadinti|ugnis (simbolis)}}
[[Vaizdas:Romuvan ritual fire.png|thumb|200px|[[Romuva|Romuviečių]] [[Aukurasaukuras]].]]
 
'''Ugnies garbinimas'''   [[ugnis|ugnies]] simbolikos religinis išaukštinimas. Laikomas vienu iš [[indoeuropiečių mitologija|indoeuropiečių religijos]] kertiniskertinių aspektas.bruožų, bet žinomas daugelyje pasaulio kraštų.
 
Ugnis simboliškai suprantama kaip [[šviesa|šviesos]] ir [[šiluma|šilumos]] teikėja, gynėja nuo tamsos ir blogio, namų židinys, namų širdis, skaistinanti, valanti galia. Ji turi savybę visad kilti į viršų, jos [[dūmai]] sklaidosi danguje, todėl ugnis laikyta tarpininke tarp žmonių ir dievų, į ją lietos aukos, tikintis, kad su dūmais pasieks dievus. Ugnis yra suburianti – aplink ugnį vykdavo įvairios religinės [[ritualas|apeigos]], be jos buvo neįsivaizduojamos šventės, bendruomenės renginiai.
Iki krikščionybės atsiradimo Lietuvoje [[Vaidilutė]]s ąžuolų giraitėse kurstė šventąją ugnį dievams.
 
Gilesne prasme, ugnis yra tapatinama su dvasios liepsna, žmogaus užsidegimu, ryžtu, gyvenimo varu, dieviškumu (plg. mitą apie [[Prometėjas|Prometėją]], žmonėms pavogusį dieviškąją ugnį). Kosmologiškai ugnimi laikoma ne tik žmogaus įžiebiama ugnis, bet ir dieviškoji ugnis – [[žaibas]], [[saulė]], [[žvaigždė]]s.
Manoma, kad pirmieji [[ugnis|ugnies]] pažabojimo pėdsakai aptinkami prieš 790 tūkst. metų dabartinio [[Izraelis|Izraelio]] teritorijoje.<ref>Goren-Inbar ''et al.'',2004, Evidence of Hominin Control of Fire at Gesher Benot Ya`aqov, Israel, ''Science'', 304, 725-7.</ref> Mokslininkai spėja, kad [[religija|religinės]] svarbos nuovoka galėjo išsivystyti būtent tuo metu.
 
DėlIki ugnieskrikščionybės svarbosatsiradimo žmoniųLietuvoje gyvenime ugnis pradėta garbinti kaip savita esybė ([[GabijaVaidilutė]],s [[Agnis]]).ąžuolų Jigiraitėse laikytakurstė tarpininke tarp žmogaus ir dievų (į ją įdėtos [[auka|aukos]] sudega ir dūmais kyla į dangų – dievų erdvę), namų sergėtoja (aplinkšventąją ugnį vykdavo šeimos gyvenimas), saugotoja nuo priešų, apvalanti dvasią. Aplink ugnį vykdavo įvairios religinės [[ritualas|apeigos]], be jos buvo neįsivaizduojamos šventės, bendruomenės renginiaidievams. Ypatinga ugnies reikšmė buvo iškelta [[Vedos|Vedų]] ir [[Avesta|Avestos]] kultūrose, kur visi ritualai vykdavo tik ugnies pagalba.
 
Manoma, kad pirmieji [[ugnis|ugnies]] pažabojimo pėdsakai aptinkami prieš 790 tūkst. metų dabartinio [[Izraelis|Izraelio]] teritorijoje.<ref>Goren-Inbar ''et al.'',2004, Evidence of Hominin Control of Fire at Gesher Benot Ya`aqov, Israel, ''Science'', 304, 725-7.</ref> Mokslininkai spėja, kad [[religija|religinės]] svarbos nuovoka galėjo išsivystyti būtent tuo metu.
 
== Šaltiniai ==
eilutė 13 ⟶ 16:
 
[[Kategorija:Indoeuropiečiai]]
[[Kategorija:Pagonybė]]