12:05, 16 gegužės 2016 versija taisyti Vaidila (aptarimas \| indėlis) 55 368 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		12:08, 16 gegužės 2016 versija taisyti anuliuoti Vaidila (aptarimas \| indėlis) 55 368 keitimai sutvarkyta Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Flag of UNESCO.svg\|thumb\|UNESCO vėliava]] '''UNESCO''' ({{en\|United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization}}) – Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija, įkurta [[Jungtinių Tautų Organizacija\|Jungtinėse Tautose]] [[1945]] metais, siekiant skatinti bendradarbiavimą tarp skirtingų tautų švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijų srityse. UNESCO finansuoja [[Tarptautinė Mokslo Taryba\|Tarptautinę Mokslo Tarybą]]. UNESCO priklauso daugiau nei 200 valstybių. Būstinė įsikūrusi [[Paryžius\|Paryžiuje]] ([[Prancūzija]]), o mokslines, mokymo, kultūros programas bei mainus vykdo 60 vietinių biurų visame pasaulyje. Tarp UNESCO remiamų projektų yra tarptautinės mokslinės programos; raštingumo didinimo, techninės pagalbos ir mokytojų tobulinimo programos; regioninės ir kultūros istorijos projektai; tarptautiniai bendradarbiavimo susitarimai siekiant išsaugoti pasaulio kultūrinį ir gamtinį palikimą ir saugoti žmogaus teises. Svarbi UNESCO misija – palaikyti [[Pasaulio paveldo sąrašas\|pasaulio paveldo sąrašą]]. Šiame sąraše įtrauktos svarbios istorinės ar gamtinės vietos, kurių išsaugojimas yra svarbus visam pasauliui.▼ ~~UNESCO finansuoja [[Tarptautinė Mokslo Taryba\|Tarptautinę Mokslo Tarybą]].~~ == Istorija == Kultūros paveldo samprata klostėsi šimtmečius. Ilgą laiką kultūros paveldu laikyti pavieniai [[architektūra\|architektūros]], [[dailė]]s, [[archeologija\|archeologijos]] ir [[istorija\|istorijos]] paminklai. Nuo [[XX a.]] antrosios pusės kultūros paveldą imta traktuoti kaip kultūrinės ir gamtinės aplinkos visumą. [[XX a.]] pabaigoje įsigalėjo kultūrinio kraštovaizdžio sąvoka. [[1972]] m. [[UNESCO]] priimtoje [[Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija\|Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijoje]] skelbiama, kad kiekvienos [[tauta\|tautos]] paveldas yra visų tautų paveldas, kurį būtina pažinti ir saugoti. Konvenciją ratifikavo ar prie jos prisijungė 193 valstybės ([[Lietuva]] – [[1992]] m., [[Latvija]] ir [[Estija]] – [[1995]] m.). Reikšmingiausius kultūros paveldo objektus [[Pasaulio paveldo komitetas]] skelbia pasaulio paveldo paminklais. [[Pasaulio paveldo sąrašas\|Pasaulio paveldo sąraše]] yra 644 kultūros bei 24 kultūros ir gamtos objektai. Nuo [[XXI a.]] pradžios pagal [[Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija\|Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją]], priimtą [[2000]] m. tautų nematerialusis paveldas skelbiamas žmonijos kultūros paveldu. Lietuva konvenciją ratifikavo 2004 m. == Paveldas == == Materialusis kultūros paveldas ==▼ Materialusis kultūros paveldas pagal [[UNESCO]] Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją yra:▼ ▲Svarbi UNESCO misija – palaikyti [[Pasaulio paveldo sąrašas\|pasaulio paveldo sąrašą]]. Šiame sąraše įtrauktos svarbios istorinės ar gamtinės vietos, kurių išsaugojimas yra svarbus visam pasauliui. ▲=== Materialusis kultūros paveldas === ▲Materialusis kultūros paveldas pagal [[UNESCO]] Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją yra: * Paminklai: ** [[architektūros paveldas]] – architektūros paminklai Eilutė 24: * Įžymios vietovės – žmonių ir gamtos kūriniai === Nematerialusis kultūros paveldas === Nematerialusis kultūros paveldas pagal UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją – tai ilgainiui nusistovėjusi veikla, vaizdai, raiškos formos, [[žinios]], įgūdžiai, taip pat su jais susijusios priemonės, objektai, žmogaus veiklos produktai ir su jais susijusios kultūrinės erdvės, tam tikrų bendruomenių pripažintos kaip kultūros paveldo dalis. Jis svarbus [[bendruomenė]]s ar grupės tapatybės ir tęstinumo požiūriu, rodo kultūrų įvairovę.

UNESCO: Skirtumas tarp puslapio versijų