Medis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dabartinių Lietuvoje augančių medžių bendrijos formavosi maždaug prieš 10 tūkstančių metų po paskutinio [[Ledynmetis|ledynmečio]] periodo. Tirpstant [[Ledynas|ledynams]], palaipsniui ėmė formuotis ir anksčiau augusios, bet ledynų nustumtos į pietus medžių rūšys. Po ledynmečio augusių medžių rūšys žinomos tik apytikriai pagal [[Durpės|durpynuose]] nusėdusių [[Žiedadulkė|žiedadulkių]] analizę. O pagal šiuos duomenis prieš 5 tūkstančius metų [[Lietuvos miškai|Lietuvos miškuose]] labiausiai buvo paplitę [[Pušis|pušys]] 20-30 proc., [[alksnis|alksniai]] 30 proc., [[beržai]] 20 proc., [[Paprastoji eglė|eglės]] 10 proc., [[Ąžuolas|ąžuolai]], [[Mažalapė liepa|liepos]], [[Guoba|guobos]] 20 proc. Vėliau iš pietesnių Europos regionų Lietuvoje išplito ir [[paprastasis uosis]]. Istoriniai šaltiniai teigia, kad [[XIV a.]] – [[XVI a.]] [[Dzūkija|Dzūkijoje]] ir [[Suvalkija|Suvalkijoje]] savaime augo [[Europinis maumedis|europiniai maumedžiai]]. O rastos žiedadulkės durpynuose prie [[Anykščiai|Anykščių]] ir už [[Jonava|Jonavos]], įrodo ir kur kas platesnį europinių maumedžių buvusį augimo arealą priešistoriniu laikotarpiu Lietuvoje. O Lietuvos miškuose dar viduramžiais dažnokai pasitaikydavę [[Europinis kukmedis|europiniai kukmedžiai]], [[XIX a.]] pradžioje beveik išnyko, nes jų mediena buvo itin populiari. Dabar (([[XXI a.]] pradž.)) juos Lietuvoje galima užtikti tik [[Parkas|parkuose]] arba soduose. Lietuvoje savo medynus sudaro maždaug pusė Lietuvos medžių rūšių, tai [[paprastoji pušis]], [[paprastoji eglė]], [[paprastasis ąžuolas]], [[europinis maumedis]], [[paprastasis uosis]], [[paprastasis skroblas]], [[karpotasis beržas|karpotieji]] ir [[plaukuotasis beržas|plaukuotieji beržai]], [[juodalksnis]], [[baltalksnis]], [[mažalapė liepa]] ir [[drebulė]]. Viso Lietuvoje yra apie [[Sąrašas:Lietuvos_medžių_ir_krūmų_rūšys#Lietuvos_vietinės.2C_savaime_augančių_medžių_rūšys|25 vietinės medžių rūšys]], neįskaitant [[blindė]]s, [[Virbinis gluosnis|virbalinio gluosnio]] ir keleto kitų rūšių, kurie dažnai pasitaiko krūmo formoje. Dabartinės ([[XXI a.]] pradž.) Lietuvos klimato sąlygos yra palankios pietesnių medžių rūšių plitimui.