Skaitmeninė knyga: Skirtumas tarp puslapio versijų

579 pridėti baitai ,  prieš 5 metus
nėra keitimo aprašymo
S (įtraukta Kategorija:Knygos naudojant HotCat)
[[Vaizdas:Icons8 flat reading ebook.svg|miniatiūra|Elektroninės knygos skaitymas]]
[[Vaizdas:Reading on the bus train or transit.jpg|miniatiūra|Asmuo, skaitantis el. knygą viešajame transporte]]
[[XX amžius|XX a.]] antrojoje pusėje atsiradus [[Kompiuteris|kompiuteriams]], pasirodė skaitmeninis tekstas ir skaitmeninė leidyba, o jos produktas buvo skaitmeninė knyga. '''Skaitmeninė knyga ''' – tai tekstinė informacija tekstiniame formate, kuri skaitmeniniu būdu yra saugojama ir platinama.<ref>Rastenienė, Rima. Skaitmeninė knyga ir jos skaitymas (Magistro darbas). Vilniaus universitetas, Komunikacijos fakultetas, Knygotyros ir dokumentotyros institutas. Vilnius, 2007. p. 13.</ref> Dažnai skaitmeninė knyga yra vadina '''skaitmeniniu dokumentu''' arba '''elektronine knyga''' ('''el. knyga'''). Pagrindinis skaitmeninės knygos turinys  – tekstas ir vaizdai.
 
== Istorija ==
[[1957 ]] m. [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinėse Amerikos Valstijose]] įsikūrė Pažangių tyrimų projektų agentūra (''Advanced Research Projects Agency - – ARPA''), kurios suprojektuotas kompiuterių tinklas vėliau išaugo į dabartinio interneto tinklą. 
 
[[1965 ]] m. pirmą kartą buvo pavartota sąvoka  – [[hipertekstas]], kuri nusakė netiesinę idėjų sistemą kaip priešpriešą serijiniam tekstui. 
 
[[1967-]]–[[1968 ]] m. [[Brauno universitetas|Brauno universiteto]] profesorius Andriesas Van Damas pirmą kartą pavartojo terminą ''{{en|electronic book}}.''
 
[[1968 ]] m. [[Juta|Jutoje]] (JAV), magistratūrosmagistrantūros studentas Alanas Kėjus pristatė skaitmeninės knygos koncepciją, pavadintą ''Dynabook.'' .
 
[[1969 ]] m. įkurtas [[Arpanet|ARPANET]] tinklas, kuris tapo platforma pirmajai skaitmeninei knygai.<ref>Gudinavičius, Arūnas. Skaitmeninė knyga ir jos raida. Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas. Iš „Knygotyra“. Vilnius, 2012. p. 118. ISSN 0204-2061</ref>
 
[[1971 ]] m. [[Michael S. Hart|Michaelis S. Hartas]] pradėjo [[Gutenbergo projektas|Gutenbergo projektą]], kuris yra laikomas skaitmeninės knygos pradžia.<ref>Schofield, Jach. Michael Hart obituary. (2011, rugsėjo 13d.) Iš http://www.theguardian.com/books/2011/sep/13/michael-hart-obituary</ref> Michaelio S. Harto misija  – skatinti kurti ir platinti skaitmenines knygas.<ref>Schwabach, Aaron. Internet and the Law: Technology, Society, and Compromises, 2nd Edition. ABC-CLIO, LLC: JAV, 2014. p. 201. ISBN: 978-1-61069-349-3</ref>
 
[[1980 ]] m. išrastas kompaktinis diskas ([[CD-ROM įrenginys|CD-ROM]]), leidęs platinti ir saugoti skaitmenines knygas.
 
== Raida ==
Pirmieji bandymai susiję su skaitmeninės knygos raidos analizavimu ir prognozavimu pasirodė [[XX amžius|XX amžiuje]], paskutiniame dešimtmetyje. [[1995]] metais, F. Wilfridas Lancasteris, rašė apie skaitmeninės leidybos raidą. Ypatingai daug dėmesio skirdamas skaitmeniniams žurnalams pastebėjo, kad sparčiai besivystanti skaitmeninė leidyba leis leidėjams patogiau talpinti mokslinius straipsnius skaitmeninėje erdvėje.  [[1997]] metais, Andrew Odlyzko, analizuodamas skaitmeninės leidybos raidą, teigė, kad jo nestebina tokia „lėta“ skaitmeninių leidinių raida. Nelengva per 500 metų pakeisti spausdintos knygos susidariusius įpročius. [[2000]] metais, Johno Hubbardo paminėti keli svarbesni skaitmeninių knygų istorijos momentai. Jis tyrinėjo skaitmeninių ir spausdintų knygų pranašumus bei trūkumus, ir konstatavo, kad skaitmeninės knygos pasieks „sėkmės“ etapą. Ruth Wilson, [[2001]] metais, rašė apie skaitmeninių knygų raidos etapus. Išvadose suformulavo rekomendacijas, kurios būtų patrauklios skaitytojams. Michaelis Eisenbraunas, [[2004]] metais svarstė, ar skaitmeninės knygos turės ateitį. [[2008]] metais, Daniela Živkovič, apibendrino svarbiausius skaitmeninės knygos raidos etapus per pastaruosius dešimt metų. Marie Lebert, [[Torontas|Toronte,]] [[2011]] metais analizavo svarbiausius skaitmeninės knygos etapus, tačiau jų negrupavo ir neperiodizavo.<ref>Gudinavičius, Arūnas. Skaitmeninė knyga ir jos raida. Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas. Iš „Knygotyra“. Vilnius, 2012. p. 1. ISSN 0204-2061</ref>
 
== Tipologija ==
Išskiriami pagrindiniai skaitmeninių knygų tipai:
* tekstinės knygos (primityviausio tipo [[knyga|knygos]], kuriose yra tik tekstinė informacija);
* vaizdų knygos (jose yra naudojamos [[iliustracija|iliustracijos]]);
* kalbančios knygos (šiose knygose yra tokia garsinė informacija, kaip įgarsinti tekstai, muzika. Tokios knygos dažnai yra skirtos žmonėms su regos sutrikimais);
* judančių vaizdų knygos (jose yra dinamiški vaizdai);
* [[Multimedija|multimedijos]] knygos (jose randami įvairūs informacijos tipai  – vaizdai, garsai, tekstai);
* polimedijos knygos (tai tokios knygos, kurios informacijai kaupti derina keletą informacijos laikmenų);
* hipermedijos knygos (jose naudojama nelinijinė informacijos struktūra);
 
=== Pranašumai ===
Skaitmeninė knyga turi nemažai pranašumų lyginant su tradicine knyga. Skaitmeninė knyga talpina daug daugiau informacijos negu popierinė knyga. Šių laikų knygos daugiau primena interaktyvią [[Enciklopedija|enciklopediją]]  – su tekstu, vaizdais, garsine informacija, ir žinoma, plačiomis paieškos galimybėmis.
 
Svarbiausi skaitmeninės knygos ypatumai:
* galima skaityti ne vien tekstą, tačiau išvysti ir papildomos medžiagos  – vaizdo įrašų, nuotraukų, net gi interviu su pačiu autoriumi;
* paprasta naudotis paieškos sistema;
* knygą visada galima papildyti informacija (tai gali daryti ne tik knygos autorius, bet ir skaitytojas);
* pagaminimui ir išplatinimui nereikia daug laiko.
Galima išvardinti daug skaitmeninės knygos privalumų, lyginant su spausdinta knyga, kurie susiję tiek su leidyba, tiek su laikmena ir pavartojimo būdais:
* laikas (nereikia daug laiko knygai išspausdinti);
* mažas formatas (patogu nešiotis, nereikia lentynų joms sudėti);
* prietaisai skirti skaityti skaitmenines knygas yra neilgaamžiški ir ne tokie patvarūs kaip spausdintos knygos;
* per prietaisus skaitomos knygos yra prastesnės kokybės, todėl vargina akis;
* prietaisai, per kuriuos yra skaitomos skaitmeninės knygos, reikalauja prieigos prie [[internetas|interneto]], įkrovos energijos. 
 
== Skaitmeninių knygų platformos ir formatai ==
Šiuo metu išskiriamos penkios perspektyviausios skaitmeninių knygų platinimo platformos  [[Apple]] [[App Store]], [[Google Play]], [[Amazon Kindle]], Kobo Book bei Nook Book Store. Visos skaitmeninių knygų platformos naudoja savo [[DRM]] sistemą, tai reiškia, kad leidėjas norėdamas platinti skaitmeninių knygų failus, kurie yra apsaugoti, kiekvienai platfomaiplatformai turi paruošti atskirus [[failas|failus]].<ref>Žarkova, Alisa. Apple App Store platforma lietuviškų skaitmeninių knygų leidyboje. Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas. Iš „Knygotyra“. Vilnius, 2013. p. 7. ISSN 0245-0053</ref> Skaitmeninių knygų platinimo platforma neatsiejama nuo leidėjo ir skaitytojo. Abi šalys turi būti patenkintos platformos aptarnavimu, kad būtų užtikrinamas didelis platinamų skaitmeninių knygų asortimentas ir didelė vartotojų bazė.
 
=== Skaitmeninių knygų skaitytuvas ===
Dažniausiai pasitaikantys skaitmeninių knygų formatai:
* [[PDF]]
* [[MOBI]]
* [[EPUB]]
* [[AZW]]
 
== Y karta ir skaitmeninė knyga ==
Y karta  – tai ta dalis žmonių, kurie yra gimę tarp [[XX amžiaus 9-asis dešimtmetis|XX a. 9-ojo dešimtmečio]] ir [[XXI amžius|XXI a]]. pradžios.<ref>Pajarskaitė, Milda. X, Y, Z kartos. (2015, spalio 7 d.) Iš http://www.psichologijatau.lt/x-y-z-kartos/</ref> Y karta, praleidžia vis mažiau laiko prie literatūros nei ankstesnės kartos. Spėjama, kad skaitymas malonumui [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] gali išnykti per ateinančius 50 metų. Atsiradus skaitmeninei knygai, tai leidžia iš naujo vertinti knygos ir Y kartos santykį.<ref>Šerpetytė, Agnė. Knygos rinkodara ir socialinės medijos: kaip parduoti knygas y kartai. Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas. Iš „Knygotyra“. Vilnius, 2010. p. 5. ISSN 0204-2061</ref> Y karta, apaugusi naujausiomis medijomis, mieliau renkasi skaitmeninės knygos versiją, negu spausdintos.
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
<references />
 
== Nuorodos ==
* [http://www.kf.vu.lt/dokumentai/Mokslas/Moksliniai_straipsniai/Gudinavicius_Skaitmenines_knygos_istorine_tematika.pdf Žengiant į skaitmeninį amžių: skaitmeninės knygos Lietuvos istorijos tematika 1998–2008 m.]
* [http://www.kf.vu.lt/dokumentai/Mokslas/Moksliniai_straipsniai/Gudinavicius_Skaitmenines_knyga_ir_jos_raida.pdf Skaitmeninė knyga ir jos raida]
 
[[Kategorija:Knygos]]
42 348

pakeitimai