Didysis Vilniaus Seimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atšauktas naudotojo 78.63.240.58 (Aptarimas) darytas keitimas 5009602 |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 17:
Antrąją posėdžio dieną didžiąją suvažiavusiųjų delegatų sudėtį sudarę valstiečiai paskelbė nutarimą, kuriame pranešė apie Valstiečių sąjungos įkūrimą. Nutarimo tekstas buvo įteiktas seimo prezidiumui ir išspausdintas pirmajame „Lietuvos ūkininko“ numeryje. Valstiečių sąjungos, kaip ir Didžiojo Vilniaus Seimo nutarimų svarbiausias akcentas buvo politinės Lietuvos autonomijos su Seimu Vilniuje reikalavimas. Rusijos imperija buvo skelbiama didžiausiu lietuvių tautos priešu, prieš kurį reikia jungtis su kitomis imperijos pavergtomis tautomis. Taip pat reikalauta vartoti [[lietuvių kalba|lietuvių kalbą]] valsčiuose ir mokyklose. Ekonominių reikalavimų Seimo nutarimuose nebuvo keliama.
== Rusijoje vykstanti revoliucija ==
XX. a pradžioje Rusija įsivėlė į karą su Japonija. Tikėtasi pergales, tačiau imperija pralaimėjo. Kilusi valstybės krizė paskatino žmones reikalauti geresnio gyvenimo, politinių teisių. 1905m sausį rusijoje įvyko kas vadinama "Kruvinuoju sekmadieniu" Po šio įvykio šalyje prasidėjo revoliucija. Miestuose vyko streikai ir protesto demonstracijos. Valstiečiai kėlė maištus ir degino dvarus kaime. Kruvinojo semadienio atgarsiai pasiekė ir Lietuvą. Audringi įvykiai Rusijoje paskatino lietuvius Vilniuje skubiai surengti lietuvių suvažiavimą - seimą.
==Nutarimai==
| |||