|
'''Žuvinto biosferos rezervatas''' yra pietų Lietuvoje, beveik visas priklauso [[Dovinė]]s upės baseinui (tik [[Žaltytis|Žaltyčio]] ežeras ir apylinkės priklauso [[Želsvelė]]s baseinui). [[Dovinė]] ir [[Želsvelė]] yra [[Šešupė]]s baseino upės. Rezervatas apima [[Žuvinto pelkė|Žuvinto]] ir [[Amalvos pelkė|Amalvos pelkių]] kompleksus, į vakarus nuo Žuvinto esančius [[Buktos miškas|Buktos mišką]] ir Žaltyčio ežerą ir pelkes apie jį.
Rezervato plotas 5442 ha, pelkės užima 78 proc., [[Žuvintas|Žuvinto]] ežeras 13 proc. Direkcija [[Aleknonys]]e. [[Rezervatas]] įsteigtas [[1937]] m. kaip valstybinis rezervatas, siekiant išsaugoti [[Žuvintas|Žuvinto ežero]] ir jį supančių pelkynų [[ekosistema]]s, turtingą gyvūnijos pasaulį, ypač paukščius. [[2002]] m. tapo biosferos rezervatu. Yra nedidelis gamtos muziejus.
Rezervate yra aptikta apie 2000 vabzdžių, 5 roplių, 10 varliagyvių ir 45 žinduolių rūšių, žuvinto ežere aptinkamos 22 žuvų rūšys.<ref>{{Cite web | title = Žuvinto biosferos rezervatas - Gyvūnija | work = zuvintas.lt | accessdate = 2016-05-01 | url = http://www.zuvintas.lt/main.php/id/38/lang/1 | archiveurl = http://web.archive.org/web/20160404134607/http://www.zuvintas.lt/main.php/id/38/lang/1 | archivedate = 2016-04-04 }}</ref>
== Gamtos vertybės ==
Žuvintas – tai pirmasis Lietuvoje rezervatas, ilgą laiką garsėjęs kaip paukščių karalija. Jis įsteigtas prof. [[Tadas Ivanauskas|Tado Ivanausko]] pastangų dėka. [[Žuvinto ežeras]] labai seklus, dumblėtas, čia veši viršvandeninė ir povandeninė augalija, jame gausu plaukiojančių augalų salelių – kinių. Prie ežero šliejasi du [[aukštapelkė|aukštapelkių]] masyvai bei didžiuliai nendrynų ir viksvynų plotai. Vakariniame pakraštyje rezervatui priskiriama dalis [[Bukta|Buktos]] girios. Žuvinto ežeras vadinamas Lietuvos [[gulbė|gulbių]] lopšiu, kadangi būtent iš čia [[gulbė nebylė|gulbės nebylės]] paplito po Lietuvos ežerus. Žuvinto rezervate užregistruotos 247 paukščių rūšys, ežeras garsėja perinčių vandens paukščių gausa. Čia apsistoja ir daugiatūkstantiniai migruojančių [[žąsis|žąsų]] pulkai, [[gervės]]. Ežerą supančiuose miškuose ir pelkėse nemažai saugomų augalų rūšių. Per keletą paskutiniųjų dešimtmečių ežeras labai „paseno“ nuo vandens lygio reguliavimo ir didelio kiekio [[trąšos|trąšų]] bei kitų cheminių medžiagų, patekusių iš aplinkinių laukų. Ežeras sparčiai užželia, mažėja perinčių paukščių.
== Laisvalaikis ==
Direkcijos pastate įrengta Žuvinto rezervato gamtos ekspozicija, yra 10 vietų svečių kambariai. Po ežero platybes galima pasižvalgyti iš čia pat esančio bokštelio. Nedidelėms lankytojų grupėms siūlomi 3 pažintiniai maršrutai, vienas iš jų – valtimis.
== Istorija ==
Iniciatorius – [[Tadas Ivanauskas]] (1882-19701882–1970), tyręs Žuvinto ežero paukščius, organizavęs kitus gamtos tyrimus. Siekiant išsaugoti nykstančius vandens paukščius, [[LR žemės ūkio ministerija]] nusavino Žuvinto ežerą ir [[1937 m.]] jį perdavė [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] [[Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakultetas|Matematikos-gamtos fakultetui]], Žuvintui nustatytas gamtos apsaugos režimas. [[1946]] m. tapo valstybės saugomu objektu.
== Administracija, vadovybė ==
Prižiūri Žuvinto biosferos rezervato direkcija. Adresas - – Aleknonių k., Simno paštas, LT-64301, [[Alytaus rajonas]].
Direktoriai:
* [[1937 m.]] balandžio 6 d. - – 1940 m. spalio 1 d., vėliau su pertraukomis iki 1980 m. [[Teofilis Zubavičius]] (1914-19931914–1993)
* [[1953]]-1959 –1959 m. vedėjas Balys Dereškevičius
* 1959-1959–[[1963]] m. vedėjas Juozas Muraška
* 1963-1963–[[1964]] m. laikinasis vedėjas Bronius Šileikis
* [[1965]] m. R. Jankauskas
* [[1966]]-–[[2002]] m. [[Vytautas Nedzinskas]] (1940-20021940–2002)
* nuo [[2002]] m. Arūnas Pranaitis
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
* [http://www.zuvintas.lt Oficiali Žuvinto biosferos rezervato svetainė]
* [http://www.grynas.lt/aplinka/amalvo-ir-zuvinto-pelkems-antrasis-kvepavimas.d?id=57815588 Amalvo ir Žuvinto pelkėms – antrasis kvėpavimas; GRYNAS.lt], ''2012 m. balandžio 6 d.''
{{ltparks}}
| 