Varliagyviai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Varliagyviai''', arba '''amfibijos''' ({{La|Amphibia}})  – [[stuburiniai gyvūnai|stuburinių gyvūnų]] klasė.

Primityviausi keturkojai, kurie dauginasi gėlame vandenyje. Lervos vystosi vandenyje, po [[metamorfozė]]s įgyja būdingų sausumos stuburiniams bruožų: išsivysto plaučiai, susiformuoja du kraujo apytakos ratai, pakinta jutimo organai, susiformuoja lankstomos per sąnarius priekinės ir užpakalinės galūnės.

Pasaulyje apie 5000 rūšių. Lietuvoje  – 13 rūšių ([[Lietuvos varliagyviai]]), iš kurių 5 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.<ref>{{Cite web | title = Lietuvos gamtos fondas - Varliagyviai | work = glis.lt | accessdate = 2016-04-30 | url = http://www.glis.lt/?pid=104 | archiveurl = http://web.archive.org/web/20160305184440/http://www.glis.lt/?pid=104 | archivedate = 2016-03-05 }}</ref>

Varliagyvių oda plika, tačiau [[Epidermis|epidermyje]] esančios liaukos išskiria gleives ir drėkina odą, tuo apsaugodamos nuo išdžiuvimo, arba yra labai svarbios reguliuojant osmosinį slėgį. Kai kurie varliagyviai odoje išskiria nuodingas medžiagas, kurias gamina serozinės liaukos. Paprastai tie nuodai nėra labai veiksmingi, tačiau [[medlaipinės|medlaipinių]] (''Dendrobatidae'') kai kurios rūšys (pvz., ''[[Dendrobates azureus]]'') yra labai nuodingos, ir vietos [[indėnas|indėnai]] odos išskyromis tepa strėlių antgalius. Varliagyvių odos spalva priklauso nuo sugeriamų spindulių spektro. Jei sugeriamos visos spektro spalvos, gyvūnas būna tamsus, jei tik kai kurios  – gyvūnas atrodo šviesus. Be to, odoje gali būti ir chromatoforų  – pigmentų turinčių ląstelių. Nuo jų priklauso varliagyvių odos, įvairių joje esančių dėmelių spalva. Kartais dėl [[pigmentas|pigmentų]] nevienodo pasiskirstymo chromatoforo spalva pakinta. Tai labai svarbu kai gyvūnui tenka maskuotis, pasislėpti savo natūralioje aplinkoje.

Varliagyvių [[stuburas|stubure]] skiriama kaklinė, krūtininė, juosmeninė, kryžmeninė ir uodeginė dalys. Pirmasis kaklo slankstelis vadinamas atlantu. Kryžmens slanksteliai jungiasi su dubeniu. Už jo yra uodeguotųjų varliagyvių uodegos slanksteliai. [[beuodegiai varliagyviai|Beuodegių varliagyvių]] jie suaugę. Slanksteliai beveik visų varliagyvių yra gerai sukaulėję. [[šonkaulis|Šonkauliai]] sunykę ar labai trumpi, todėl nėra [[krūtinės ląsta|krūtinės ląstos]]. [[kaukolė|Kaukoklės]] kaulų yra mažai. Pečių juosta ir dubuo tapo tvirtesni, kad galėtų išlaikyti kūno svorį. [[Kaulinis dubuo|Dubuo]] susideda iš [[klubakaulis|klubakaulio]], [[gaktikaulis|gaktikaulio]] ir [[sėdynkaulis|sėdynkaulio]], kurie kartu sudaro gūžduobę, į kurią remiasi [[šlaunikaulis|šlaunikaulio]] galvutė. Beuodegių varliagyvių dubens sandara truputį kitokia, nes jo susiformavimui įtakos turėjo šokuojamasis judėjimo būdas.

Varliagyvių priekinės smegenys stambesnės negu žuvų ir turi 2 pusrutulius. Varliagyvių kūnas priplotas prie žemės, ir jiems nereikia išlaikyti pusiausvyros. Judesius reguliuoja [[smegenėlės]]. Nuo [[galvos smegenys|galvos smegenų]] atsišakoja 10 porų [[nervas|nervų]].

Varliagyviai turi dvi dideles iššokusias [[akis]], pridengtas [[vokas|vokais]]: odiniu  – viršutiniu ir judriu  – apatiniu. Dažnai mirksi, todėl drėgni vokai sudrėkina akių paviršių ir jis neišdžiūsta bei pašalina prilipusias dulkeles. Galvoje prieš akis yra pora šnervių. Tai ne tik uoslės organų angos, pro jas patenka atmosferos oras kai gyvūnas kvėpuoja sausumoje. Akys ir šnervės yra viršutinėje galvos dalyje, todėl slėpdamasis vandenyje, varliagyvis iškiša iš jo tik akis ir šnerves. Dėl to gyvūnas gali kvėpuoti atmosferos oru ir matyti kas vyksta virš vandens. Už abiejų akių yra po nedidelį ratuką, aptrauktą oda. Tai išorinė klausos organo dalis  – [[būgnelis]]. Nuo jo garsiniai svyravimai per klausos kaulelį perduodami į vidinę [[ausis|ausį]]. Varliagyviai turi vidurinę ir vidinę ausį, kuri glūdi kaukolės kauluose. Vidinėje ausyje pailgasis maišelis sudaro pusratinius kanalus. Šoninės linijos nėra, ją turi tik varliagyvių lervos ar vandenyje gyvenančios rūšys.

Suaugę kvėpuoja [[plautis|plaučiais]] bei visu kūno paviršiumi, lervos  – [[žiauna|žiaunomis]] ir per [[oda|odą]]. Būdingos porinės šnervės, burnos ertmė, [[gerklos]] (garso skleidimo organas), [[trachėja]], du [[bronchas|bronchai]] ir poriniai [[plautis|plaučiai]]. Plaučiai panašūs į maišelius. Jų sienelėse gausu kraujagyslių, kuriose vyksta dujų apykaita. Varles gerklė kelis kartus per sekundę nutįsta žemyn, todėl burnos ertmėje [[oras]] praretėja, ir pro šnerves čia skverbiasi šviežias oras, kuris eina į plaučius. Atgal jį išstumia kūno sienelių raumenys. Kad varliagyviai galėtų kvėpuoti per odą, ši turi būti nuolat drėkinama. Šią funkciją atlieka odoje esančios liaukutės.

** Šeima. ''[[Alytidae]]''

** Šeima. ''[[Amphignathodontidae]]''

** Šeima. ''[[Aromobatidae]] ''

** Šeima. ''[[Arthroleptidae]] ''

** Šeima. ''[[Batrachophrynidae]]''

** Šeima. [[Kūmutės]] (''Bombinatoridae'')

** Šeima. [[Trumpagalvės varlės]] (''Brachycephalidae'')

** Šeima. ''[[Brevicipitidae]]''

** Šeima. [[Stiklavarlinės]] (''Centrolenidae'')

** Šeima. ''[[Ceratobatrachidae]]''

** Šeima. ''[[Ceratophryidae]]''

** Šeima. ''[[Cryptobatrachidae]]''

** Šeima. ''[[Cycloramphidae]]''

** Šeima. [[Medlaipinės]] (''Dendrobatidae'')

** Šeima. [[Vaiduokliavarlinės]] (''Heleophrynidae'')

** šeima. ''[[Hemiphractidae]]''

** Šeima. ''[[Hemisotidae]]''

** Šeima. ''[[Hylodidae]] ''

** Šeima. [[Šokliavarlinės]] (''Hyperoliidae'')

** Šeima. [[Lygiakojės varlės]] (''Leiopelmatidae'')

** Šeima. ''[[Leiuperidae]] ''

** Šeima. [[Dantytosios rupūžės]] (''Leptodactylidae'')

** Šeima. ''[[Limnodynastidae]] ''

** Šeima. ''[[Mantellidae]]''

** Šeima. ''[[Megophryidae]] ''

** Šeima. ''[[Micrixalidae]] ''

** Šeima. [[Siauraburnės varlės]] (''Microhylidae'')

** Šeima. [[Australinės rupūžės]] (''Myobatrachidae'')

** Šeima. ''[[Nyctibatrachidae]] ''

** Šeima. ''[[Pelodytidae]] ''

** Šeima. ''[[Petropedetidae]] ''

** Šeima. ''[[Phrynobatrachidae]] ''

** Šeima. ''[[Ptychadenidae]] ''

** Šeima. ''[[Pyxicephalidae]] ''

** Šeima. [[Varlės]] (''Ranidae'')

** Šeima. [[Meksikinės rausiančiosios rupūžės]] (''Rhinophrynidae'')

** Šeima. ''[[Scaphiopodidae]] ''