Langobardai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
Papildymas |
||
Eilutė 2:
'''Langobardai''' ({{de|Langobarden}}), ''lombardai'' – viena iš [[germanai|germanų]] genčių, kilusi iš Šiaurės Europos, kuri apsigyveno [[Dunojus|Dunojaus]] slėniuose, o iš čia įsiveržė į [[Bizantija|Bizantijos]] valdomą [[Italija|Italiją]] vadovaujant [[Alboinas|Alboinui]]. Jie įkūrė Italijos karalystę, gyvavusią iki [[774]] m., kai ją užėmė [[frankai]]. Pagal juos pavadintas Italijos regionas [[Lombardija]].
Išsamiausias istorinis šaltinis apie lombardų kilmę ir istoriją yra Pauliaus Deakono ''[[Langobardų istorija|Historia gentis Langobardorum]]'', parašyta VIII a. Paulius daug žinių sėmėsi iš VII a. ''Origo Gentis Langobardorum''. Origo pasakoja apie mažą gentį ''Winnili''<ref>Priester, 16. Iš senovės germanų kalbos ''Winnan'' reiškia "kovojantys", "laimintys".</ref>, gyvenusią pietų [[Skandinavija|Skandinavijoje]]<ref name="dick">Harrison, D. & Svensson, K. (2007). ''Vikingaliv'' Fälth & Hässler, Värnamo. 978-91-27-35725-9 p. 74</ref>. Jie pasidalino į tris grupes ir vena iš jų išvyko ieškoti naujų žemių. Išvykimo priežastis tikriausiai buvo gyventojų perteklius<ref>Menghin, 13.</ref>. Išvykstantiems vadovavo broliai Ybor ir Aio bei jų motina Gambara<ref>Priester, 16. Grimm, ''Deutsche Mythologie'', I, 336. Old Germanic for "[[Strenuus]]", "[[Sybil]]".</ref>. Jie atvyko į ''Scoringa'' sritį, kuri tikriausiai buvo [[Baltijos jūra|Baltijos]] krantas<ref>Priester, 16</ref> arba [[Elbė]]s<ref>Hammerstein, 56.</ref> žemupys. Šią sritį valdė [[vandalai]], o jų vadai broliai Ambri ir Assi liepė pasirinkti: kariauti arba mokėti duoklę.
''Winnili'' buvo jauni ir narsūs, tad atsisakė mokėti duoklę.
| |||