Zigmantas Denhofas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 16:
|apdovanojimai =
}}
'''Zigmantas Denhofas''' (? — [[1655]]) — ATR valstybinis ir karinis veikėjas, husarų rotmistras, Karūnos didysis raikytojas ([[1650]]—[[1654]]), Bygoščio[[Bydgoščius|Bygoščiaus]] ([[1650]]—[[1655]]), Veliuno, Sokalo, Boleslavo, Boguslavo, Klonovo ir Zvenigorsko seniūnas.
 
== Biografija ==
Eilutė 25:
[[1648]] metais, po Lenmkijos karaliaus Vladislovo IV mirties Zigmantas Denhofas tapo pačiu ištikimu naujo karaliaus Jono II Kazimiero šalininku. Aktyviai dalyvavo Bogdano Cmelnickio sukilimo (1648—1654) Ukrainoje numalšinime. Dalyvavo nesėkminguose Starokonstantinovo ir Piliavų mūšiuse su sukilusiais kazokais, o [[1649]] metais — Zbaražo mūšyje. Po Zborovo sutarties sudarymo Zigmantas Denhofas savanoriškai išvykoįkaitu pas Krymo chaną Isliamą Gerajų. Jo pagalba iš Krymo nelaisvės buvo išlaisvinta daug lenkų belaisvių.
 
Po jo išleidimo iš nelaisvės ir grįžimo į tėvynę [[1650]] metais Zigmantas Denhofas kaip apdovanojimą gavo Bidgoščo[[Bydgoščius|Bidgoščiaus]] seniąseniūniją, kuri anksčiau priklausė jo uošviui, Karūnos didžiąjam kancleriui Jurgiui Osolinskiui. [[1650]]—[[1654]] metais buvo karalienės Marijos luizos, Jono II Kazimiero žmonos raikytojas. [[1651]] metais Zigmantas Denhofas dalyvavo Berestečko mūšyje, Voluinėje, tais pačiais metais gavo valdyti Boguslavo seniūniją. Vėlesnėse karnėse kampanijose Ukrainoje nedalyvavo dėl blogos sveikatos. [[1654]] metais, po savo brolio Stanislavo mirties paveldėjo Veliuno seniūniją.
 
== Šeima ==
Eilutė 42:
 
[[Kategorija:Denhofai]]
[[Kategorija:Bydgoščiaus seniūnai]]
[[ru:Денгоф, Зигмунд]]