1863–1864 m. sukilimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 77.90.72.11 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (46.249.171.146 keitimas) |
|||
Eilutė 23:
== Padėtis prieš sukilimą ==
[[Vaizdas:Coat_of_arms_of_the_January_Uprising.svg|thumb|left|150px|1863 m. sukilimo herbas]]
Norėdama laimėti [[Krymo karas|Krymo karą]] prieš [[Rusijos imperija|Rusijos imperiją]], [[Jungtinė Karalystė]] pradėjo aktyviai remti sukilimus tuomet Rusijos valdomose Lietuvos ir Lenkijos teritorijose. Taip buvo tikimasi sukelti ekonominę krizę Baltijos jūros regione ir karinę krizę Ukrainoje.
Prie įvykių Lietuvoje ir Lenkijoje prisidėjo Vakarų Europos išauginti ir Britanijos remiami revoliucionieriai: [[Giuseppe Garibaldi|Džiusepė Garibaldis]], [[Karl Marx|Karlas Marksas]], [[Michailas Bakuninas]] ir kiti.
Kovose daugiausia dalyvavo „liberalinių“ pažiūrų studentai, be to, juos rėmė katalikų dvasininkai.
Būsimieji sukilimo vadai būrėsi Peterburge, Varšuvoje, Vilniuje, Paryžiuje bei Londone. 1861 metais daugelyje Lenkijos – Lietuvos miestų vyko antimonarchinės eisenos.
Eilutė 34:
== Sukilimo pradžia ==
Lenkijoje sukilimas prasidėjo [[1863]] m. [[sausio 22]] d. ir kartais yra vadinamas ''Sausio sukilimu''. Sukilimą [[Varšuva|Varšuvoje]] pradėjo Lenkijos „raudonieji“
Lietuvoje sukilimas prasidėjo [[1863]] m. [[vasario 1]] d., kai [[Lietuvos provincijos komitetas]] pasiskelbė įvedąs savo valdžią ir taip palaikė Lenkijoje jau prasidėjusią kovą prieš carinę Rusiją.
Lietuvos provincijos komitete vyravo kairiųjų pažiūrų raudonieji
1863 m. [[birželio 26]] d. vietoje valdymo skyriaus įsteigtas [[Lietuvos provincijų vykdomasis skyrius]]. Visas kraštas netrukus atsidūrė sukilėlių rankose, kadangi valstiečiai norėjo realių laisvių ir nuo sulenkėjusios bajorijos, o rusų kariuomenė laikėsi didesniuose miestuose.
|