1863–1864 m. sukilimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 77.90.72.11 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (46.249.171.146 keitimas)
Teach5 (aptarimas | indėlis)
Eilutė 23:
== Padėtis prieš sukilimą ==
[[Vaizdas:Coat_of_arms_of_the_January_Uprising.svg|thumb|left|150px|1863 m. sukilimo herbas]]
Norėdama laimėti [[Krymo karas|Krymo karą]] prieš [[Rusijos imperija|Rusijos imperiją]], [[Jungtinė Karalystė]] pradėjo aktyviai remti sukilimus tuomet Rusijos valdomose Lietuvos ir Lenkijos teritorijose. Taip buvo tikimasi sukelti ekonominę krizę Baltijos jūros regione ir karinę krizę Ukrainoje.
 
Prie įvykių Lietuvoje ir Lenkijoje prisidėjo Vakarų Europos išauginti ir Britanijos remiami revoliucionieriai: [[Giuseppe Garibaldi|Džiusepė Garibaldis]], [[Karl Marx|Karlas Marksas]], [[Michailas Bakuninas]] ir kiti. RusijosCaro imperijos valdžia, mėgindama rasti geriausią išeitį iš susidarusiossusidariusios vidinės ir tarptautinės padėties, [[1861]] metais pradėjo žemės ūkio, teismo, finansų, tautos išsilavinimo ir kitas reformas.
 
Kovose daugiausia dalyvavo „liberalinių“ pažiūrų studentai, be to, juos rėmė katalikų dvasininkai.
 
Būsimieji sukilimo vadai būrėsi Peterburge, Varšuvoje, Vilniuje, Paryžiuje bei Londone. 1861 metais daugelyje Lenkijos – Lietuvos miestų vyko antimonarchinės eisenos.
Eilutė 34:
 
== Sukilimo pradžia ==
Lenkijoje sukilimas prasidėjo [[1863]] m. [[sausio 22]] d. ir kartais yra vadinamas ''Sausio sukilimu''. Sukilimą [[Varšuva|Varšuvoje]] pradėjo Lenkijos „raudonieji“ - čia įsikūrusi [[Centrinė tautų vyriausybė]] išleido atsišaukimą, kuriame sakomaskelbiama, jog valstiečiai gaus žemę neatlygintinai, o ponai gaus kompensaciją iš tautos iždo ir skelbiama, jogkadangi atkuriama Lenkijos-Lietuvos valstybė.
 
Lietuvoje sukilimas prasidėjo [[1863]] m. [[vasario 1]] d., kai [[Lietuvos provincijos komitetas]] pasiskelbė įvedąs savo valdžią ir taip palaikė Lenkijoje jau prasidėjusią kovą prieš carinę Rusiją.
 
Lietuvos provincijos komitete vyravo kairiųjų pažiūrų raudonieji,. tačiau kitųKitų tikslų siekiantys baltieji, veikiami [[Lenkijos tautinio centro komitetas|Lenkijos tautinio centro komiteto]], vietoje Lietuvos provincijos komiteto 1863 m. [[kovo 11]] d. įsteigė [[Lietuvos provincijos valdymo skyrius|Lietuvos provincijų valdymo skyrių]]. Balandžio mėnesį valdymo skyriuje susidarė koalicinė baltųjų ir raudonųjų valdžia.
 
ĮsisteigęsĮsisteigtasis Lietuvos provincijos valdymo skyrius leido [[atsišaukimas|atsišaukimus]], kad žemės nereikės išsipirkti, kad jos gaus trobelininkai ir darbininkai, prisidėję prie sukilimo, kuriam vadovavo karininkai, bajorai ir keli [[kunigas|kunigai]]: [[Konstantinas Kalinauskas]], [[Zigmantas Sierakauskas]], [[Antanas Mackevičius (1828)|Antanas Mackevičius]].
 
1863 m. [[birželio 26]] d. vietoje valdymo skyriaus įsteigtas [[Lietuvos provincijų vykdomasis skyrius]]. Visas kraštas netrukus atsidūrė sukilėlių rankose, kadangi valstiečiai norėjo realių laisvių ir nuo sulenkėjusios bajorijos, o rusų kariuomenė laikėsi didesniuose miestuose.