Punia: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
vikifikuota +šaltinis |
||
Eilutė 2:
|pavad = Punia
|foto = Punia church.jpg
|herb = Punia COA.gif
|long = 24.100|lat = 54.511
Eilutė 16:
}}
'''Punia'''
Stovi [[Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia]] (pastatyta [[1863]]
== Geografija ==
{{Nemuno kilpų RP}}
Eilutė 39:
== Istorija ==
Punia priskiriama prie 14 ankstyvųjų [[LDK]] miestų, beveik 400 metų turėjo [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]]. Manoma, kad [[Punios piliakalnis|Punioje ant piliakalnio]] stovėjusi [[Pilėnų pilis]], kurią [[1336]]
Pirmąkart Punia minima [[1382]]
Punia suklestėjo XVII amžiuje, tačiau XVIII a. pradžioje dėl [[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] smarkiai nukentėjo, sudegė didelė dalis miesto ir [[Punios dvaras|dvaro rūmai]]. [[1764]]
Sovietmečiu buvo Punios kolūkio centrinė gyvenvietė, pastatyta nemažai gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, kultūros ir prekybos centras (architektas J. Zinkevičius).
[[1998]]
{{adm2|3}}
Eilutė 65:
Punios vardas yra sunkiai paaiškinamas. Jį būtų galima sieti su bendriniais žodžiais ''pūnė'' arba ''pūnia'' („klojimo užgardis pelams supilti, peludė; tvartas; diendaržis, laidaras; būda, palapinė; ola, urvas, landa“), bet neaišku, kaip ''ū'' pavirto į trumpą ''u''. Galbūt pirmesnioji pavadinimo lytis ir buvusi su ilgąja raide, tačiau to nepatvirtina rašytiniai šaltiniai. Kita vertus, istorinio pagrindo tokiai kilmei galima rasti: kadaise abipus [[Nemunas|Nemuno]] būta didžiulių Punios girių (dabar belikęs tik Punios šilas), kurias kolonizuojant tam tikro būsto (būdos, laidaro, diendaržio ir pan.) pavadinimai kartais virsdavo gyvenviečių vardais (pvz., [[Ąžuolų Būda]]).
Kiek paprastesnis, bet gal ir tikresnis, Punios vardo paaiškinimas būtų nuo pro kaimą tekančio upelio
== Gyventojai ==
Eilutė 78:
}}
== Legendos ==
Punia ilgą laiką siejama su [[Pilėnų pilis|Pilėnų pilies]] tragedija. Ją aprašė [[Vincas Krėvė]] kūrinyje „Sena pasaka apie narsųjį kunigaikštį Margirį, Punios valdovą“, [[Maironis]] eilėraštyje „Ant Punės kalno ties Nemunu“, [[Liudvikas Kondratovičius-Sirokomlė]] poemoje „Margiris“, [[Vytautas Klova]] sukūrė operą „Pilėnai“.
|