Punia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Zygimantus (aptarimas | indėlis)
vikifikuota +šaltinis
Eilutė 2:
|pavad = Punia
|foto = Punia church.jpg
|plotis =
|fotoinfo = [[Punios bažnyčia]]
|herb = Punia COA.gif
|long = 24.100|lat = 54.511
Eilutė 16:
}}
 
'''Punia'''  – gyvenvietė [[Alytaus rajonas|Alytaus rajone]], 3  km į vakarus nuo kelio {{KK129}}, dešiniajame [[Nemunas|Nemuno]] krante (ties [[Punelė]]s žiotimis), [[Nemuno kilpų RP|Nemuno kilpų regioniniame parke]]. [[Punios seniūnija|Seniūnijos]] ir seniūnaitijos centras.
 
Stovi [[Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia]] (pastatyta [[1863]]  m.), koplyčia ([[1831 sukilimas|1831  m. sukilėliams]] atminti), yra [[Punios mokykla - daugiafunkcis centras]], biblioteka, paštas (LT-64057), įrengta pagoniška šventykla su skulptūromis.
 
== Geografija ==
{{Nemuno kilpų RP}}
 
Eilutė 39:
== Istorija ==
 
Punia priskiriama prie 14 ankstyvųjų [[LDK]] miestų, beveik 400 metų turėjo [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]]. Manoma, kad [[Punios piliakalnis|Punioje ant piliakalnio]] stovėjusi [[Pilėnų pilis]], kurią [[1336]]  m. užpuolė [[kryžiuočiai]] ir vietos gyventojai, vadovaujami kunigaikščio [[Margiris|Margirio]], ne pasidavė, bet susidegino. Tačiau tikroji Pilėnų vieta vis dar nenustatyta ir vyksta istorinės diskusijos dėl tikrosios vietos.
 
Pirmąkart Punia minima [[1382]]  m. [[Vygandas Marburgietis|Vygando Marburgiečio]] kronikoje, XIII–XIV a. čia ant piliakalnio stovėjo [[Punios pilis]]. [[1387]]  m. [[Skirgaila]]i padovanotame [[Trakų kunigaikštystė]]s aprašyme Punia yra vadinama pilaite ir miesteliu.<ref>Gitana Kazimieraitienė. ''Legendos pasakoja: Lietuvos geografiniai objektai.'' Kaunas: Šviesa, 2008, 24 p. ISBN 5-430-04769-4.</ref> Medinė pilis buvo sudeginta, XV a. pradžioje atstatyta. Apie [[1400]] metus tai buvo [[Punios pilis]], kurioje žiemą daug laiko praleisdavo Ldk [[Vytautas]]. [[1425]]  m. pastatyta [[Punios bažnyčia]]. XVI a. pradžioje gautos [[Magdeburgo teisė]]s, XVI a. viduryje [[Punios pilis]] vėl sudegė, o XVI a. pabaigoje pastatyti nauji dideli [[Punios dvaras|dvaro rūmai]] (atkasta dalis jų pamatų, spėjama, kad jie irgi buvę mediniai, tik atskiros dalys mūrinės), galbūt priklausę [[Gonsevskiai|Gonsevskiams]], tuo metu valdžiusiems Punią.
 
Punia suklestėjo XVII amžiuje, tačiau XVIII a. pradžioje dėl [[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] smarkiai nukentėjo, sudegė didelė dalis miesto ir [[Punios dvaras|dvaro rūmai]]. [[1764]]  m. miestelio žemėlapyje užfiksuotas gatvių planas išliko iki mūsų dienų. XVIII a. pabaigoje pastatyta mūrinė rotušė.
 
Sovietmečiu buvo Punios kolūkio centrinė gyvenvietė, pastatyta nemažai gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, kultūros ir prekybos centras (architektas J. Zinkevičius).
 
[[1998]]  m. patvirtintas dabartinis [[Punios herbas]].
 
{{adm2|3}}
Eilutė 65:
Punios vardas yra sunkiai paaiškinamas. Jį būtų galima sieti su bendriniais žodžiais ''pūnė'' arba ''pūnia'' („klojimo užgardis pelams supilti, peludė; tvartas; diendaržis, laidaras; būda, palapinė; ola, urvas, landa“), bet neaišku, kaip ''ū'' pavirto į trumpą ''u''. Galbūt pirmesnioji pavadinimo lytis ir buvusi su ilgąja raide, tačiau to nepatvirtina rašytiniai šaltiniai. Kita vertus, istorinio pagrindo tokiai kilmei galima rasti: kadaise abipus [[Nemunas|Nemuno]] būta didžiulių Punios girių (dabar belikęs tik Punios šilas), kurias kolonizuojant tam tikro būsto (būdos, laidaro, diendaržio ir pan.) pavadinimai kartais virsdavo gyvenviečių vardais (pvz., [[Ąžuolų Būda]]).
 
Kiek paprastesnis, bet gal ir tikresnis, Punios vardo paaiškinimas būtų nuo pro kaimą tekančio upelio  – [[Punelė]]s (dešinysis [[Nemunas|Nemuno]] intakas) vardo. Visiškai galimas dalykas, kad anksčiau upelis vadinosi Punia, nuo jo pavadinimą „pasiskolino“ gyvenvietė, o jai išaugus upelis gavo mažybinę priesagą (pvz., kaip [[Ukmergė]], [[Vilnius]] ir kiti vietovardžiai).
 
== Gyventojai ==
Eilutė 78:
}}
 
== Legendos ==
 
Punia ilgą laiką siejama su [[Pilėnų pilis|Pilėnų pilies]] tragedija. Ją aprašė [[Vincas Krėvė]] kūrinyje „Sena pasaka apie narsųjį kunigaikštį Margirį, Punios valdovą“, [[Maironis]] eilėraštyje „Ant Punės kalno ties Nemunu“, [[Liudvikas Kondratovičius-Sirokomlė]] poemoje „Margiris“, [[Vytautas Klova]] sukūrė operą „Pilėnai“.