Čepkeliai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
vikifikuota +papildyta |
|||
Eilutė 43:
Čia vieni didžiausių Lietuvoje paros temperatūrų svyravimai. Tam įtakos turi smėlingi apypelkio plotai. Smėlis lengvai įšyla, bet lengvai ir atiduoda sukauptą šilumą. Dėl šios priežasties čia pavasarį ilgiausiai tęsiasi ir rudenį anksčiausiai prasideda šalnos nei kitur Lietuvoje.
Vėjai dažniausiai pučia iš vakarų ir pietvakarių. Jų vidutinis greitis 3,1 m/s. Tai du kartus mažiau negu pajūryje. Vidutiniškai per metus iškrenta 673 mm [[krituliai|kritulių]]. Didžioji jų dalis tenka liepos – rugpjūčio mėnesiams. Tai beveik atitinka vidutinius visos Lietuvos duomenis. Vidutiniškai per metus būna 169 dienos su krituliais. [[Sniegas]] žemę dengia apie 75-80 dienų. Tačiau neretai pasitaiko [[žiema|žiemų]], kai sniego danga nepastovi ir išsilaiko trumpiau negu mėnesį. Šiltuoju laikotarpiu čia dažnesnės nei kitur šalyje liūtys ir [[perkūnija]]. Tokių dienų būna daugiau nei 30 per metus. Vidutinis metinis santykinis oro drėgnumas vietovėje sudaro 80–81%.<ref name="cepk_Dzuk">{{Cite web | title = Dzukija - Fizinė geografinė situacija | accessdate = 2016-04-13 | url = http://cepkeliai.cepkeliai-dzukija.lt/19168/gamta.html | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160326164837/http://cepkeliai.cepkeliai-dzukija.lt/19168/gamta.html | archivedate = 2016-03-26 }}</ref>
== Vandenys ==
Eilutė 60:
[[Vaizdas:Cepkeliu marsh.jpg|thumb|250px|Čepkelių raistas]]
Ant kopų auga unikalūs Čepkeliams būdingi [[kerpšiliai]].
Tai šviesūs [[pušynai]] su gausia kerpių danga. Iš žolinių augalų čia įsikūrę būdingi pietų kraštams augalai: [[kelerija]], [[guboja]], [[smiltyninis gvazdikas]], [[kudlė]].
Kerpšiliuose žiemą, vasarą žaliuoja [[meškauogė]]s, kadaise tarnavusios vietoj [[žalioji rūta|rūtų]] įvairiose apeigose. Gausiausi Čepkeliuose įvairūs [[pušis|pušynai]].
Vienuose jų žolių – krūmokšnių dangoje vyrauja [[viržis|viržiai]], kitų – [[mėlynė]]s, trečių – [[melvenė]]s. Kartais medžių [[ardas|arde]] kartu auga [[beržas|beržai]], drėgnesnėse vietose [[eglė]]s.
Eilutė 105:
* Čepkeliuose pagal kilmę yra 10 pirminių ir 11 antrinių pelkės ežerų
* Didžiausias ežeras – [[Ešerinis (Varėnos r., Kaniavos sen.)|Ešerinis]]. Jo plotas 14,5 ha, gylis 4,7 m
* Vandens lygio daugiametė svyravimo amplitudė aukštapelkės pakraščiuose siekia virš 1 m, centre – 0,33 m.<ref name="cepk_Dzuk"/>
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Literatūra ==
eilutė 116 ⟶ 120:
== Nuorodos ==
* [http://www.cepkeliai.lt/ Čepkelių valstybinio rezervato svetainė]
{{ltparks}}
| |||