|
[[FileVaizdas:29_PanneauDesChevaux(VueGénérale).jpg|thumb|250px|[[Šovė urvas]] [[Prancūzija|Prancūzijoje]].]]
[[FileVaizdas:SantaCruz-CuevaManos-P2210651b.jpg|thumb|250px|[[Kueva de las Manos]] urvas [[Argentina|Argentinoje]].]]
'''Urvų piešiniai''' – [[priešistorinis menas|priešistoriniai piešiniai]], randami [[urvas|urvų]] palubėse ir ant sienų. Seniausi žinomi piešiniai datuojami vėlyvojo [[paleolitas|paleolito]] laikotarpiu (prieš 40 000 tūkst. m.).
Mokslininkų nuomone, urvai buvo [[šamanizmas|šamanų]] [[šventvietė]]s, kuriose buvo atliekamos [[Ritualas|ritualinės]] praktikos, todėl kad tos vietos urvuose būna sunkiai prieinamos, o apsistojimo pėdsakų dažniausiai nerandama.
Radimvietėse aptinkami piešiniai stebėtinai panašūs visame pasaulyje, daugiausiai vaizduojami gyvūnai. Anksčiausiai aptinkami piešiniai su gyvūnais yra 35 tūkst. metų senumo pettakerePettakere urve, [[Sulavesis|Sulavesio]] saloje, [[Indonezija|Indonezijoje]]. 2014 m. data buvo patikslinta. Anksčiau buvo manyta, kad seniausi piešiniai rasti [[Europa|Europoje]].<ref name=Nature> M. Aubert, A. Brumm. [http://www.nature.com/articles/nature13422.epdf?referrer_access_token=QGp8OO-SZ85dJVDMQpKAtNRgN0jAjWel9jnR3ZoTv0O_V5p9QHjiu4dnqQg0sqB3NDob-9vEf8jVi5VLCLrUQLSp82SOQ8VQvx1U25lrCeficGUFtzAmVBZ_tT9RpQUif-2VTFla9g8IaM3Z3CetOgngBCy6WJl30l8sgQR6UHjstADsdFZsMq9YzWE1dHEwRsXs0IQFX5zscE3ARV3fvuZ3utFz-25bHh_SS_kO7Rv-VaoSWO9we2irC-efzwBL_hger-8codyVKUUrJp6ERSHfJEjkDhQaGLvrb1waBI8%3D&tracking_referrer=www.economist.com] (2014). Pleistocene cave art from Sulawesi, Indonesia. Nature, 514, 223–227.</ref>
Ankstyviausi pasaulyje [[vaizduojamasis menas|vaizduojamojo meno]] kūriniai priskiriami [[Orinjako kultūra|orinjakoOrinjako kultūrai]], pirmajai žmonių kultūrai Europoje. Pastarieji buvo nutapyti prieš 30–32 tūkst. metų. Aptinkami [[šovėŠovė urvas|šovėŠovė urve]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]], ir [[Koliboajos urvas|koliboajosKoliboajos urve]], [[Rumunija|Rumunijoje]].<ref name=Nature></ref>
Šovė, [[Lasko urvai|laskoLasko]], [[pechPech merle]] ir [[Altamiros urvas|altamirosAltamiros]] urvuose aptinkami įspūdingiausi piešiniai.<ref>Clottes, Jean. “Chauvet Cave (ca. 30,000 B.C.).” In Heilbrunn Timeline of Art History. New York: The Metropolitan Museum of Art, 2000–. [http://www.metmuseum.org/toah/hd/chav/hd_chav.htm] (October 2002)</ref><ref>Tedesco, Laura Anne. “Lascaux (ca. 15,000 B.C.).” In Heilbrunn Timeline of Art History. New York: The Metropolitan Museum of Art, 2000–. [http://www.metmuseum.org/toah/hd/lasc/hd_lasc.htm] (October 2000)</ref>
Ankstyviausi pasaulyje ne vaizduojamojo meno kūriniai randami [[El Kastiljo urvas|elEl kastiljoKastiljo urve]], [[Kantabrija|Kantabrijos]] regione, [[Ispanija|Ispanijoje]], ir pettakerePettakere urve, [[Sulavesis|Sulavesio]] saloje, [[Indonezija|Indonezijoje]]. Skridinys Ispanijoje ir šabloniniai rankų atvaizdai Indonezijoje buvo nutapyti prieš 40 tūkst metų.<ref name=Nature></ref>
[[Afrika|Afrikoje]], [[Australija|Australijoje]] ir [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]] aptinkama daug panašių vėlesnio laikotarpio piešinių. Kai kurie iš jų nutapyti ne per seniausiai, tačiau urvų radimvietėse aptinkami piešiniai dažniausia būna anksčiau nutapyti nei [[uolų raižiniai|raižiniai išraižyti ant uolų]].
=== Šamanizmas ===
{{plačiau|Šamanizmas}}
Iš pradžių mokslininkai manė, kad urvinis žmogus urvuose piešė pramogai, tačiau dabar didžioji dalis mokslininkų yra priešistorinės magijos teorijos šalininkai. Medžioklės sėkmės ir medžiojamųjų žvėrių bandų pagausėjimo užkeikimai buvo kertinis [[orinjako kultūra|orinjakoOrinjako]] ir [[madleno kultūra|madlenoMadleno]] kultūrų medžiotojų magijos akmuo [[Paleolitas|priešistoriniais laikais]].<ref name=Kastere>Kastere, Norbert. 1958 m. ''10 metų po žeme''. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla</ref><ref>Lewis-Williams, J. David. 2002. ''The Mind in the Cave: Consciousness and the Origins of Art''. Thames & Hudson</ref>
{{quote|„Orinjakiečiai ir madleniečiai – iš prigimties medžiotojai – stengėsi susilaukti sėkmės medžioklėje, padedami ceremonijų. Jie piešė gyvūnus, kuriuos ruošėsi medžioti, paskui kaip magiškus burtus piešinyje išpiešdavo žaizdas, t. y. jie tarsi užmušinėdavo atvaizdus, kad užsitikrintų sėkmę tokiu būdu užburtų gyvūnų medžioklėje. Taip galima paaiškinti ženklus, skyles, strėles, kirvius ir vėzdus, matomus daugelyje gyvūnų piešinių. Kartais medžiotojo ketinimas būdavo išreiškiamas dar konkrečiau: gyvūnas atvaizduotas spąstuose, žabangose arba mušamas akmenimis...Kai kurios priešistorinės relikvijos turi nenuginčijamus tokio taikaus būrimo požymius – aiškius vaisingumo simbolius. Pavyzdžiui, kai kurie gyvūnai turi didelius nukarusius pilvus. Pabrėžto perdėjimo tikslas buvo atvaizduoti patelę su prieaugliu. Reikia manyti, kad gyvūnus piešęs burtininkas užkeikimais padėdavo daugintis kai kurioms gyvūnų rūšims, kurių priešistorinis žmogus suvalgydavo labai daug. Apie tai galima spręsti pagal dažnai randamas krūvas kaulų.“<ref name=Kastere></ref>}}
|
