Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
+išnašos |
|||
Eilutė 15:
[[Troškūnai|Troškūnuose]] XVIII a. pabaigoje klebonavo religinių raštų autorius [[Ciprijonas Lukauskis]]. Vienuolis kunigas [[Andrius Beinoravičius]] [[1833]] m. areštuotas ir apkaltintas dalyvavimu [[1831 sukilimas|1831 m. sukilime]]. Neįrodžius kaltės [[1834]] m. paleistas. [[Michailas Muravjovas|M. Muravjovo]] įsakymu triskart tirta, ar [[Troškūnai|Troškūnų]] bernardinai neprisidėjo prie [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]]. Nors įrodymų nerasta, [[1864]] m. vienuolynas uždarytas M. Muravjovo įsakymu, neva „Troškūnų bernardinai nedraudė jiems priklausančioje bažnyčioje giedoti giesmes, priešingas valdžiai“. Dėl lietuviškos veiklos [[1896]] m. nubaustas [[vikaras]] [[Vincas Pacevičius]], [[1902]] m. – vikaras [[Pranciškus Janulaitis]] (istoriko [[Augustinas Janulaitis|Augustino Janulaičio]] brolis).
[[1890]] m. buvo rekonstruota,
Atgimimo metais kunigo S. Filipavičiaus rūpesčiu vienuolyno griuvėsiai atnaujinti, jame įsikūrė parapijos namai, Lietuvos [[Kolpingas|Kolpingo]] draugijos tarptautinis jaunimo centras. Vasarą rengiami klasikinės muzikos koncertai.
Eilutė 25:
Viename iš altorių yra malonėmis garsėjantis Dievo Motinos paveikslas – „Stebuklingoji Troškūnų madona – Rožančiaus karalienė“. Skvere prie bažnyčios [[1996]] m. pastatytas paminklas „Vartai išėjusiems ginti Tėvynės“ – [[Algimanto apygarda|Algimanto apygardos]] [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanams]] (skulptorius [[Jonas Jagėla]], architektė [[Audronė Kaušinienė]]).
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{Vienuolynai Lietuvoje}}
| |||