Eugène Delacroix: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
|||
Eilutė 38:
Eženas Delakrua (piln. {{fr|Ferdinand-Eugène-Victor Delacroix}}) gimė 1798 m. balandžio 26 d., pagal revoliucijos kalendorių VI metų florialio 7 d., Sen Morise (dabar [[Paryžius|Paryžiaus]] priemiestis). Jo tėvas Šarlis Delakrua (1741–1805) buvo Prancūzijos politinis veikėjas, buvęs užsienio reikalų ministras (yra abejonių, ar jis buvo tikruoju Eženo tėvu). Motina Viktorija Eben (1758–1814) buvo garsaus karaliaus [[Liudvikas XV|Liudviko XV]] baldininko Žano Fransua Ebeno duktė. Eženas turėjo seserį Anrietę, brolius Šarlį ir Anri. Po sūnaus gimimo šeima persikėlė į Marselį, po to – į [[Bordo]], kur tėvas buvo paskirtas prefektu. Tėvui Šarliui mirus 1805 m. šeima grįžo į Paryžių. Eženas Delakrua mokėsi Paryžiaus imperatoriškajame licėjuje. 1814 m. mirė motina Viktorija.
1815 spalį Delakrua pradėjo mokytis dailininko [[Pierre-Narcisse Guérin|Pjero Gereno]] studijoje, kitais metais įstojo į Paryžiaus aukštąją dailės mokyklą (''[[École des Beaux-Arts]]''). 1819 m. dailininkas gavo pirmąjį užsakymą religiniam paveikslui, vaizduojančiam [[Madona (menas)|Madoną]], kaimo bažnyčioje prie [[Rambujė]] miesto. 1820 m. [[Teodoras Žeriko]], kuris tapo Delakrua draugu, paprašė jo nutapyti pagal užsakymą Nanto katedrai. Šis paveikslas „Šv. Širdies Madona“ dabar yra [[Ajačas|Ajačo]] katedroje. 1822 m. Delakrua pirmą kartą eksponavo Paryžiaus Salone. Tai buvo paveikslas „Dantė ir Vergilijus pragare“ (kitaip „Dantės valtis“), kurį įsigijo valstybė. Tais pačiais metais Delakrua pradėjo vesti dienoraštį iki 1824 m.
{|tableborder="1" cellspacing="0" style="float:right; margin: 1em 1em 0.5em 0.5em; border:1px solid #BBBBBB; text-align:center;" class="toccolours"
|style="padding:0;" class="toccolours"|[[Vaizdas:La Grèce sur les ruines de Missolonghi.jpg|125px]]
| |||