Baletas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[FileVaizdas:Svetlana Zakharova & Andrei Merkuriev.jpg|thumb|Svetlana ZakharovaZacharova]]

Lietuvoje baleto ištakos siekia XVI amžių. XVI - XVIIIXVI–XVIII a. šokių būta LDK mokyklinių teatrų vaidinimuose. Baleto trupės turėjo Lietuvos didieji kunigaikščiai [[Žygimantas Senasis]], [[Vladislovas Vaza]], [[Jonas Kazimieras Vaza|Jonas Kazimieras]], didikai. [[Lietuvos valdovų rūmai|Vilniaus Žemutinės pilies]] teatre (veikė 1634-1648 1634–1648 m.) buvo statomos operos, veikė baleto trupė. Baleto šokių ir scenų buvo įterpiama į dramos ir operos spektaklius, šokama dažniausiai pagal italų ir prancūzų kompozitorių muziką. Baleto trupės buvo sudaromos iš baudžiauninkų vaikų, kurie buvo mokomi prie teatrų įsteigtose baleto mokyklose. Mokykloms ir trupėms vadovavo, statė [[Opera|operų]] šokius ir spektaklius svetimšaliai baletmeisteriai. 1765  m. didikas A. Tyzenhauzas Gardine prie savo teatro įsteigė baleto mokyklą, kurioje buvo išugdyta profesionali baleto trupė (apie 60 šokėjų), gastroliavusių ir Europoje. Baletmeisteriai Fr. G. Le Doux ir L. Pettineli su šia trupe pastatė baleto spektaklių ("Valstiečių„Valstiečių baletas"baletas“, "Dūdininkų„Dūdininkų kvartetas"kvartetas“, "Kepėjų„Kepėjų baletas"baletas“). 1785  m. trupė šoko Varšuvos karaliaus teatre. XVIII a. pab. - – XIX a. baleto šokėjai dalyvaudavo Vilniaus miesto teatro operos spektakliuose.

1920  m. lietuvių meno kūrėjų draugija [[Kaunas|Kaune]] įsteigė teatrą, pavadintą [[Operos vaidykla (Kaune)|Operos vaidykla]]. 1922 teatras suvalstybintas, pavadintas Valstybės opera. 1921  m. Kaune O. Dubeneckienė įsteigė baleto studiją. 1922-1925 1922–1925 m. Valstybės operos spektakliuose baletmeisterės O. Dubeneckienės statomus šokius šoko jos studijos mokiniai. 1925-1929 1925–1929 m. baleto trupei ir studijai vadovavo rusų baletmeisteris P. Petrovas. 1925.12.04 jis pastatė pirmąjį baleto spektaklį [[Leo Delibas|L. Delibe]] "Kopeliją"„Kopeliją“, vėliau [[Piotras Čaikovskis|P. Čaikovskio]] "Gulbių„Gulbių ežerą"ežerą“, "Spragtuką"„Spragtuką“, [[Igoris Stravinskis|I. Stravinskio]] "Ugnies„Ugnies paukštę"paukštę“, 1928  m. – - "Lietuviškąją„Lietuviškąją rapsodiją"rapsodiją“ (pagal J. Karnavičiaus muziką). Šiuose spektakliuose dalyvavo pirmieji lietuvių baleto šokėjai O. Malėjinaitė, J. Jovaišaitė, E. Žalinkevičaitė, B. Kelbauskas ir kt. 1929  m. Valstybės teatre baletmeisteriais dirbo T. Vasiljevas, G. Kiakštas. Rusų baleto mokykla, jos tradicijos turėjo įtakos lietuvių baleto raidai. 1931-1935 1931–1935 m. teatre dirbo žymūs rusų baleto meistrai V. Nemčinova, N. Zverevas (buvoę S. Diagilevo trupės solistai), A. Obuchovas (Sank Peterburgo Marijos teatro baleto solistas). Buvo atnaujinti klasikiniai baleto spektakliai, pastatyta A. Adamo "Gizelė"„Gizelė“, P. Čaikovskio "Miegančioji„Miegančioji gražuolė"gražuolė“, A. Glazunovo "Raimonda"„Raimonda“, S. Diagilevo trupėje baletmeisterių N. Nižinskio, G. Balanchine'oBalanchine’o, M. Fokino statyti novatoriški vienaveiksmiai baletai pagal M. Musorgskio, F. Poulenco, C. M. von Veberio, K. Debiusi, M. Ravelio muziką.

1933  m. N. Zverevas pastatė pirmuosius lietuvių kompozitorių baletus - – J. Gruodžio "Jūratę„Jūratę ir Kastytį"Kastytį“, B. Dvariono "Piršlybas"„Piršlybas“, V. Bacevičiaus "Šokių„Šokių sūkury"sūkury“. Tuo metu šoko J. Jovaišaitė, O. Malėjinaitė, M. Juozapaitytė, V. Aukščiūnas, H. Jagminas, P. Baravykas, E. Bandzevičius, T. Babuškinaitė, T. Kublickaitė ir kt. Daugeliui baletų dekoracijas piešė M. Dobužinskis, L. Truikys, A. Galdikas, S. Ušinskas. Kūrė dirigentai L. Hofmekleris, M. Bukša.

1935  m. lietuvių baleto trupė gastroliavo [[Monte Karlas|Monte Karle]] ([[Monakas]]) ir [[Londonas|Londone]]. Trupės spektaklius palankiai įvertino [[Jungtinė Karalystė|Did. Britanijos]] baleto kritikas A. L. Haskellis. 1935-1937 1935–1937 m. baleto trupei ir baleto studijai (1935  m. ji buvo suvalstybinta) vadovavo A. Fiodorova-Fokina. Ji pastatė L. Minkaus "Don„Don Kichotą"Kichotą“, ir C. Pugni "Arkliuką„Arkliuką kupriuką"kupriuką“.

Pirmasis Lietuvos baletmeisteris buvo B. Kelbauskas. 1936-1943 1936–1943 m. jis pastatė "Vienos„Vienos džiaugsmą"džiaugsmą“ (pagal [[Johanas Štrausas|J. Štrauso]] muziką), T. Prestono "Baltąsias„Baltąsias rožes"rožes“, G. Aurico "Jūrininkus"„Jūrininkus“, B. Asafjevo "Bachčisarajaus„Bachčisarajaus fontaną"fontaną“, "Kaukazo„Kaukazo belaisvį"belaisvį“, R. Glieto "Raudonąją„Raudonąją aguoną"aguoną“.

Per sovietų ir vokiečių okupaciją teatrai rodė spektaklius. 1943  m. B. Kelbauskas pastatė J. Pakalnio baletą "Sužadėtinė"„Sužadėtinė“ (dirigavo Pakalnis), kuriame klasikinio baleto ''pas'' jungė su lietuvių liaudies šokėjų judesiais. Sovietams antrąkart grįžtant į Lietuvą, į Vakarus pasitraukė du trečdaliai baleto trupės. Vokietijoje E. Bandzevičius sukūrė lietuvių išeivių baleto trupę ir 1947  m. pastatė L. Delibe "Kopeliją"„Kopeliją“.

1948  m. teatras iš Kauno perkeltas į [[Vilnius|Vilnių]]. 1974  m. teatras iš dab. rusų dramos teatro persikėlė į naujas patalpas (dabartinis pastatas A. Vienuolio g. 1). Be Lietuvos operos ir baleto teatro veikia Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio muzikiniai teatrai, kuriuose taip pat statomi šokio spektakliai.

Baleto žanro atsinaujinimas pastebimas 9-ojo dešimtmečio baletuose - – A. Šenderovo "Mergaitė„Mergaitė ir mirtis"mirtis“ (baletmeisteris U. Vilimaa, 1982  m.), O. Balakausko "Makbetas"„Makbetas“ (baletmeisteris J. Smoriginas, 1989  m.)