Vikipedija

Pienas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Atšauktas naudotojo 195.182.68.51 (Aptarimas) darytas keitimas 5011354
Puslapis keičiamas tekstu „thumb|200px|Stiklinė pieno {{otheruses}} : ''Apie moters pieną, kuriuo žindomas kūdikis, žr. Motinos pienas.'' trololo Kate...“
Eilutė 2:
{{otheruses}}
: ''Apie moters pieną, kuriuo žindomas kūdikis, žr. [[Motinos pienas]].''
trololo
'''Pienas''' dažniausiai reiškia [[žinduolis|žinduolių]] patelių [[pieno liauka|pieno liaukų]] gaminamą maistingą skystį.
 
Pienas teikia svarbiausias maistines medžiagas naujagimiams iki kol jie pajėgia maitintis kitokiu maistu. Pienas taip pat plačiai naudojamas maisto produktų gamybai – iš jo gaminami [[grietinė]], [[sviestas]], [[jogurtas]], [[sūris]], [[pieno milteliai]], [[ledai]] ir k.t.
 
Taip pat pienu vadinami įvairūs [[augalinis pienas|augaliniai produktai]] – [[kokosų pienas|kokosų]], [[sojų pienas|sojų]], [[ryžių pienas|ryžių]] ar migdolų sultys.
 
Pienas ir pieno produktai vartojami nuo civilizacijos aušros, kai buvo prijaukinti pirmieji naminiai gyvūnai.
 
== Sudėtis ==
[[Riebalai|Riebalų]] karvės piene būna nuo 3 % iki 8 %. Į pieno riebalų sudėtį įeina apie 20 įvairių riebiųjų rūgščių, tarp jų ir [[vitaminas F|vitaminą F]] sudarančių nesočiųjų rūgčių – [[linoleno rūgštis|linoleno]], [[linoleninė rūgštis|linoleninės]] ir [[arachido rūgšis|arachido]].
 
Piene ir jo produktuose yra svarbių žmogaus organizmui [[vitaminas|vitaminų]] – [[vitaminas A|A]], [[Tiaminas|B<sub>1</sub>]], [[Riboflavinas|B<sub>2</sub>]]. Vitamino A kiekis priklauso nuo to, kokiu [[pašaras|pašaru]] šeriamos karvės: juo daugiau jos gauna žaliųjų pašarų, juo gausiau piene vitamino A. Vitaminų B<sub>1</sub> ir B<sub>2</sub> per metus mažai pasikeičia. [[vitaminas C|Vitamino C]] pienas turi nedaug – 1 mg 100 ml pieno.
[[File:Pieno sudėtis.jpg|thumb|200x200px|Įvairių gyvūlių rūšių patelių pieno sudėtis]]
Be minėtų medžiagų, piene gausu įvairių [[fermentas|fermentų]] ir [[hormonas|hormonų]], padedančių medžiagų apykaitos procesams, antibakterinių medžiagų, slopinančių mikroorganizmų dauginimąsi, dujų, [[pigmentas|pigmentų]] ir kt. Nustatyta, kad pienas turi daugiau kaip 100 įvairių medžiagų.
{| class="wikitable" style="margin: 1em auto 1em auto"
|+ '''Įvairių rūšių gyvulių patelių pieno sudėtis'''
|-
! style="background:#ffdead;" rowspan="2"| Pienas
! style="background:#ffdead;" colspan="5" align="center"| Sudėtis (%)
! style="background:#ffdead;" colspan="2" algin="center"| Energetinė kg vertė
|-
! style="background:#ffdead;" align="center"| vanduo
! style="background:#ffdead;" align="center"| sausosios<br />medžiagos
! style="background:#ffdead;" align="center"| baltymai
! style="background:#ffdead;" align="center"| riebalai
! style="background:#ffdead;" align="center"| pieno cukrus
! style="background:#ffdead;" align="center"| kcal
! style="background:#ffdead;" align="center"| KJ
|-
| [[Karvės pienas|Karvės]]
|align="center"| 87,5
|align="center"|12,5
|align="center"|3,2
|align="center"|3,8
|align="center"|4,7
|align="center"|713
|align="center"|3000
|-
| [[Ožkos pienas|Ožkos]]
|align="center"|87
|align="center"|13,0
|align="center"|3,0
|align="center"|4,1
|align="center"|4,7
|align="center"|758
|align="center"|3170
|-
| [[Avies pienas|Avies]]
|align="center"| 82,1
|align="center"|17,9
|align="center"|5,6
|align="center"|6,7
|align="center"|4,6
|align="center"|1082
|align="center"|4530
|-
| [[Kumelės pienas|Kumelės]]
|align="center"| 90,0
|align="center"|10,0
|align="center"|2,2
|align="center"|1,0
|align="center"|6,7
|align="center"|497
|align="center"|2080
|-
| [[Buivolės pienas|Buivolės]]
|align="center"| 81,3
|align="center"|18,7
|align="center"|4,0
|align="center"|8,7
|align="center"|4,9
|align="center"|1050
|align="center"|4400
|-
| [[Elnės pienas|Elnės]]
|align="center"| 63,3
|align="center"|36,7
|align="center"|10,3
|align="center"|2,5
|align="center"|2,5
|align="center"|2725
|align="center"|1140
|}
 
== Fizinės ir cheminės savybės ==
Tik ką pamelžtas pienas yra rūgščios reakcijos. Pieno [[rūgštingumas]] nustatomas Ternerio laipsniais (°T). Jie rodo kiek mililitrų 0,1 N šarmo reikia 100 ml pieno neutralizuoti. Šviežias pienas būna 16-18 °T rūgštingumo. Laikomo neataušinto pieno rūgštingumas greitai didėja, nes jame sparčiai dauginasi pieno rūgšties bakterijos, kurios pieno cukrų paverčia [[pieno rūgštis|pieno rūgštimi]].
 
Pienas verda >100&nbsp;°C, užšąla nuo -0,55 iki -0,58&nbsp;°C temperatūroje.
 
=== Pieno temperatūros matavimas ===
Metodas taikomas pieno [[temperatūra]]i matuoti stikliniais skysčio (ne [[gyvsidabris|gyvsidabrio]]) ar skaitmeniniais [[termometras|termometrais]].
 
Temperatūra matuojama transportuojamose talpyklose tuoj pat po jų užpildymo. Jei talpykla nepilna, pienas semiamas ne mažiau kaip 50 ml tūrio samčiu, ne mažiau kaip 130 mm ilgio rankena, ir temperatūra matuojama tuoj pat samtyje. Matuojant stikliniu skysčio termometru termometras panardinamas į pieną iki skalės apatinio skaičiaus ir išlaikomas ne mažiau kaip 2 min. Skalės rodmuo užrašomas neištraukus termometro iš pieno. Matuojant skaitmeniniu termometru temperatūra matuojama pagal termometro naudojimo taisykles. Prieš kiekvieną matavimą termozondai nuvalomi marle, sudrėkinta [[etilo alkoholis|etilo alkoholiu]], ir panardinami į pieną 10-15 cm. Palaikius termozondus piene 20-25 s, užrašomas skaitmeninės skalės rodmuo. Po to termozondai traukiami iš pieno, o termometras išjungiamas. Abiem atvejais termometrų rodmenys suapvalinami iki sveikojo skaičiaus l °C tikslumu. Galutinis rezultatas gaunamas išvedus matavimu aritmetinį vidurkį.
 
=== Juslinis pieno (skonio ir kvapo) tyrimas ===
''Pasiruošimas analizei''. Pieno mėginiui ištirti naudojamos 100 ml tūrio gludintais kamščiais [[kolba|kolbos]]. Jos dezodoruojamos kaitinant džiovinimo spintoje 100±5&nbsp;°C [[temperatūra|temperatūroje]] ne trumpiau kaip 30 min. Po kaitinimo kolbos atvėsinamos iki kambario temperatūros. Kolbos, į kurias įpilami mėginiai kvapui ir skoniui įvertinti, sandariai užkemšamos. Kolba, kurioje pasterizuojant bus stebima temperatūra, paliekama atvira. Į paruoštas kolbas įpilama po 60±5 ml pieno. Pasterizuojama 85±5&nbsp;°C
temperatūros [[vanduo|vandens]] vonioje. Vandens lygis vonioje turi būti 1-2 cm aukštesnis už pieno lygį kolbose. Kai kolboje pasiekiama 72&nbsp;°C temperatūra, palaikoma 30 s ir atšaldoma iki 37±2&nbsp;°C. Mėginio temperatūra kontroliuojama termometru atskiroje
(kontrolinėje) kolboje, į kurią taip pat buvo įpilta 60±5 ml pieno.
 
''Analizė''. Analizę atlieka komisija, susidedanti ne mažiau kaip iš 3-jų vertintojų. Mėginių kvapas ir skonis nustatomas tuoj pat po jų paėmimo arba po jų laikymo ir gabenimo, tačiau ne ilgiau kaip po 4 val., kai mėginio temperatūra 4±2&nbsp;°C. Tiriami mėginiai lyginami su mėginiu, kuris neturi kvapo ir skonio ydų ir įvertintas 5 taškais. Pasiruošus tyrimui, kolba su mėginiu atkemšama ir pauostoma. Po to į sausą, švarią stiklinę įpilama 20±2 ml mėginio, jis ragaujamas ir vertinamas jo skonis. Pieno kvapas ir skonis vertinamas 5-ių taškų sistema.
 
{| class="wikitable" width="50%" style="margin: 1em auto 1em auto"
|+ '''Kvapo ir skonio įvertinimas taškais'''
|-
! style="background:#ffdead;" | Kvapo ir skonio apibūdinimas
! style="background:#ffdead;" | Įvertinimas
! style="background:#ffdead;" | Taškai
|-
| Malonus, švelniai salstelėjęs skonis. Be specifinio [[pašarai|pašarų]] ir kitų medžiagų kvapo ir prieskonio.
|algin="center"| Labai geras
|algin="center"| 5
|-
| Skonis nepakankamai išreikštas, be specifinio pašarų ir kitų medžiagų kvapo ir prieskonio.
|algin="center"|Geras
|algin="center"|4
|-
| Silpnas pašarų prieskonis, šiek tiek rūgštelėjęs, šiek tiek negrynas, šiek tiek karstelėjęs
|algin="center"|Patenkinamas
|algin="center"|3
|-
| Stiprus pašarų (tarp jų [[svogūnas|svogūnų]], [[česnakas|česnakų]], [[pelynas|pelynų]] ir kt. žolių, suteikiančių pienui kartumo) sudusęs, rūgštelėjęs, karstelėjęs, sūrstelėjęs kvapas ir skonis.
|algin="center"|Blogas
|algin="center"|2
|-
| Kartus, apkartęs, su pelėsių ar puvėsių prieskoniu, su [[nafta|naftos]] produktų, [[vaistai|vaistų]], plovimo ar dezinfekavimo medžiagų kvapu ir skoniu.
|algin="center"|Blogas
|algin="center"|1
|}
 
Pagal įvertinimo lentelę surašomas ekspertizės lapas. Kai dėl kvapo ir skonio vertinimo nesutariama, dėl tikslesnio įvertinimo mėginiai gali būti lyginami su specialiai paruoštais kvapų mėginiais. Jeigu atskirų specialistų skonio ir kvapo vertinimas skiriasi daugiau nei vienu tašku, po 30 min. tyrimas kartojamas. Galutinis rezultatas gaunamas išvedus gautų vertinimo taškų aritmetinį vidurkį, kuris suapvalinamas iki sveikojo skaičiaus. Pienas, įvertintas mažiau nei 4 taškais, neperkamas ir grąžinamas pieno gamintojui.
 
== Pieno gamyba ==
[[2010]] m. daugiausiai pasaulyje pieno išgaudavo [[JAV]] – 87 446 130 tonų per metus.
{| class="wikitable" style="float:centre;"
|+10 daugiausiai pieno išgaunančios šalys pasaulyje (2010 m.)<ref>[http://faostat.fao.org/site/339/default.aspx Food and Agricultural commodities production – Cow milk, whole, fresh], FAOSTAT, Food And Agricultural Organization of the United Nations. faostat.fao.org. 2012 rugpjūčio 1.</ref>
!Šalis!!Išgaunama<br />([[Tona|tonų]])
|-
| {{flag|USA}} || 87 446 130
|-
| {{flag|India}} || 50 300 000
|-
| {{flag|China}} || 36 036 086
|-
| {{flag|Russia}} || 31 895 100
|-
| {{flag|Brazil}} || 31 667 600
|-
| {{flag|Germany}} || 29 628 900
|-
| {{flag|France}} || 23 301 200
|-
| {{flag|New Zealand}} || 17 010 500
|-
| {{flag|United Kingdom}} || 13 960 000
|-
| {{flag|Turkey}} || 12 480 100
|-
|Pasaulis|| 599 438 003
|}
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
 
== Literatūra ==
* Pieno ir pieno produktų juslinės savybės: mokomoji knyga / [[Aloyzas Gudonis]]. – Kaunas: Technologija, 2004. – 59 p.: iliustr. – ISBN 9955-09-618-7
* Viskas apie pieną ir iš pieno / [[Algirdas Liutkevičius]], Jurgita Lazdauskienė. – Kaunas: Rovilnė, 2005. – 120 p.: iliustr. – ISBN 9955-9586-8-5
* Pieno sudėtis ir savybės. Žaliava produktų gamybai: mokomoji knyga / Sigita Urbienė. – Akademija (Kauno raj.): Lietuvos žemės ūkio universiteto Leidybos centras, 2005. – 127 p.: iliustr.
* Pienas ir pieno produktai: mokomoji knyga / Aloyzas Gudonis. – Kaunas: Technologija, 2005. – 72 p.: iliustr. – ISBN 9955-09-967-4
* Pieno kokybė: mokomoji knyga / Aloyzas Gudonis. – Kaunas: Technologija, 2007. – 62 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-25-224-5
* Pirminis pieno perdirbimas: mokomoji knyga / Sigita Urbienė. – Akademija (Kauno raj.): Lietuvos žemės ūkio universiteto Leidybos centras, 2008. – 76 p.: iliustr.
* Pieno ūkio savininkui / Viktorija Stankūnienė, Josifas Tacas, Ramutė Mišeikienė. – Kaišiadorys: Printėja; Kaunas: Lietuvos veterinarijos akademija, 2008. – 256 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-902-03-4
* Pieno ūkis (sud. A. Greičiuvienė, Č. Jukna, M. Malakauskas ir kt.). – Kaunas: Terra publica, 2009. – 127 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-652-45-8
* Pieno produktų gamyba ūkyje / Ervydas Juodišius. – Kaunas: Rovilnė, 2009. – 208 p. – ISBN 978-9955-890-08-9
* Pieno gaminių juslinis vertinimas: mokomoji knyga / Aloyzas Gudonis. – Kaunas: Technologija, 2009. – 65 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-25-675-5
* Pieno ekologija ir kokybė: mokomoji knyga / Aloyzas Gudonis. – Kaunas: Technologija, 2011. – 97 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-25-417-1
 
== Nuorodos ==
{{commonscat|Milk}}
{{Commons|Milk|no=T}}
{{cookbook}}
{{Vikižodynas|pienas|no=T}}
 
[[Kategorija:Pienas| ]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Pienas"