Dešra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Svarbiausia dešrų gamybos žaliava yra neriebi [[jautiena]], [[kiauliena]], rečiau − [[aviena]] ir [[paukštiena]]. Kepeninių ir kraujinių dešrų žaliava − [[Kogalvis|kogalviai]] ir paskerstų gyvulių [[kraujas]]. Beveik visų rūšių dešroms daryti vartojami [[lašiniai]]. Kad dešrų [[įdaras]] turėtų daugiau pilnaverčių [[Baltymai|baltymų]], į jį dedama [[Kraujo plazma|kraujo plazmos]], riebaus ir lieso [[Pienas|pieno]], pieno baltymų, [[Kiaušinis|kiaušinių]], o kad pagerėtų skonis − [[Druska|druskos]], [[Cukrus|cukraus]], [[Prieskoniai|prieskonių]] ir [[Uždaras|uždaro]] (juodųjų, raudonųjų ir kvapiųjų [[Pipiras|pipirų]], [[muskato riešutas|muskato riešutų]], [[Kardamonas|kardamono]], [[Kalendra|kalendrų]], [[Kmynas|kmynų]], [[Svogūnas|svogūnų]], [[Česnakas|česnakų]] ir kt.). Į kai kurias mėsos duonos ir rūkytų dešrų rūšis dedama [[Konjakas|konjako]] arba [[Madera|maderos]]. Kad dešrų mėsa išliktų raudonos spalvos, į įdarą dedama silpno [[Natrio nitritas|natrio nitrito]] tirpalo.

 

 

Įdarytos, virtos dešros ir mėsos duona laikoma [[šaldytuvas|šaldytuve]] ne ilgiau kaip parą. Šių dešrų supjaustyti griežinėliai šviesoje greitai pabąla, iš rausvų darosi pilki, todėl supjaustytų įdarytų ir virtų dešrų bei mėsos duonos nereikia iš anksto dėti į lėkštes ir palikti šviesoje. Supjaustytą dešrą, kad ir keletą valandų, reikia laikyti šaltai ir tamsiai.