Thomas Hardy: Skirtumas tarp puslapio versijų

Tomas Hardis gimė 1840 m. birželio 2 d. Aukštutinio Bokhemptono kaime, [[Dorsetas|Dorseto grafystėje]]. Buvo vyriausias iš keturių šeimos vaikų. Jo tėvas Tomas buvo neturtingas kaimo statybininkas, mokė sūnų smuikuoti. Motina Džemaima skatino domėjimąsi knygomis. Tomas Hardis mokėsi [[Dorčesters|Dorčesteryje]]. Būdamas tik šešiolikos, padėjo tėvui restauruoti Vudsfordo pilį. Savininkas buvo sužavėtas jaunojo Hardžio darbu, jis tapo vietos architekto Džono Hikso mokiniu. Būdamas 22 metų T. Hardis persikėlė į [[Londonas|Londoną]], kur dirbo su garsiu architektu Artūru Blomfildu ({{en|Arthur Blomfield}}), laisvalaikiu intensyviai skaitė knygas. Gyvenant Londone susvyravo T. Hardžio tikėjimas Dievu ir jis metė buvusius tikslus tapti dvasininku. 1867 m. T. Hardis grįžo į Dorčesterį, ieškojo architekto darbų ir pradėjo rašyti pirmąjį savo romaną „Vargšas ir panelė“. Šis kūrinys buvo atmestas leidyklų. Recenzentas, rašytojas Dž. Mereditas patarė jaunajam kūrėjui mokytis iš O. Balzako ir V. Tekerėjaus romanų, kaip kurti intrigą, rinktis išraiškos formą. 1870 m. T. Hardis išvykoišsiųstas organizuoti bažnyčios restauracijos į Kornvalį, kur sutiko savo būsimą žmoną Emą Giford ({{en|Emma Gifford}}).

1869 m. T. Hardis užbaigė romaną „Baisūs vaistai“ su imantriu siužetu ir provokuojančiu turiniu. Kūrinys buvo atmestas leidėjo ir buvo išleistas 1871 m. po T. Hardžio korekcijų. 1874 m. T. Hardis jau buvo išgarsėjęs rašytojas, jis metė architekto darbą, vedė Emą Giford. Ši santuoka nebuvo rašytojui sėkminga. Pora nesutarė ir nesusilaukė vaikų. T. Hardis gyveno provincijoje, nuo 1885 m. − savo suprojektuotame name Meksgeite Dorčesteryje netoli gimtojo Aukštutinio Bokhemptono iki pat mirties. Beveik kiekvieną vasarą T. Hardis lankydavosi kelis mėnesius Londone. Su žmona keliavo po Europą. Jis rašė romanus, apsakymus, kūrė poeziją. 1895 m. išleistas paskutinis jo romanas „Džudas Nepastebimasis“. 1912 m. mirė T. Hardžio žmona Ema. Jos mirtis giliai paveikė T. Hardį ir įkvėpė geriausiais laikomus jo eilėraščius, sukurtus 1912−1913 metais. 1914 m. T. Hardis vedė Florensę Dagdeil ({{en|Florence Dugdale}}), kuri buvo 3839 metais už jį jaunesnė. Paskutiniais gyvenimo metais T. Hardis padiktavo žmonai savo memuarus, kurie buvo išleisti žmonos parašytose biografijose po rašytojo mirties: „Ankstyvasis Tomo Hardžio gyvenimas“ (1928) ir „Vėlyvieji Tomo Hardžio gyvenimo metai“ (1930). Tomas Hardis mirė 1928 m. sausio 11 d., jo pelenai palaidoti [[Vestminsterio abatija|Vestminsterio abatijoje]] Londone poetų kampelyje. Širdies kapas yra Stinsfordo parapijos Dorčesteryje, kuriai priklausė rašytojas, bažnyčios kapinėse.

Tomo Hardžio garsiausiu ir geriausiu kūriniu vertinamas ne vieną kartą vėliau ekranizuotas romanas „[[Tesė d'Erbervilių giminės]]“ (''Tess Of The D'Urbervilles'', 1891 m. publikuotas laikraštyje, 1892 m. išleistas knyga). Po šio romano ir „Džudo Nepastebimojo“ išleidimo 1895 m. rašytojas sulaukė kritikos ir dalies skaitytojų neigiamos reakcijos. Buvo kaltinamas pesimizmu ir amoralumu. Rašytojas metė prozos rašymą ir vėliau kūrė tik eiles. T. Hardis poeziją laikė pranašesne literatūros forma už prozą ir kūrė eilėraščius iki gyvenimo pabaigos. Geriausiuose T. Hardžio romanuose vaizduojamas jam gerai pažįstamas pietvakarių Anglijos kaimo žmonių gyvenimas, buitis. Jo knygose veiksmas vyksta paties rašytojo pramanytoje „Vesekso“ grafystėje. T. Hardis poeziją laikė pranašesne literatūros forma už prozą ir kūrė eilėraščius visą gyvenimą. T. Hardis yra parašęs daugiau nei 900 eilėraščių, daugiau nei 40 apsakymų. T. Hardis kūrė apsakymus ir dramas, bet šiuose žanruose niekuomet nebuvo vertintas taip aukštai, kaip romanistas ir poetas.

Pirmasis T. Hardžio romanas „Vargšas ir panelė“ nebuvo publikuotas ir neišliko. Savo romanus rašytojas yra suskirstęs į tris grupes.

* ''The Oxford Companion to English Literature (6 ed.)''. Niujorkas: Oxford University Press Inc. Niujorkas, 2000 m., p. 450-451. ISBN 0-19-866244-0