Romanas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Tradicinis romanas  – priežastine logika grindžiamas [[Fabula|fabulinis]] pasakojimas, turintis visus privalomus, tradicija grindžiamus struktūros elementus: ekspoziciją, veiksmo užuomazgą, veiksmo plėtotę, kulminaciją, atomazgą, [[Epilogas|epilogą]], charakterius, pasakotoją, apibrėžtą laiką ir erdvę. [[XIX a.]] tradicinio socialinio romano pagrindinis veikėjas pirmiausia traktuojamas jo socialinės būties plotmėje. [[XX a.]] moderniajame romane tyrinėjimo objektu tampa subjektyvios psichikos procesai. Socialinė ir subjektyvystinė žmogaus koncepcijos lėmė tradicinio ir modernistinio romano esminius skirtumus.

Analizuodami individualią psichiką, rašytojai modernistai kartu siekė perteikti universalią žmogišką patirtį, atitrūkusią nuo konkrečių socialinių ir istorinių sąlygų, akcentavo įvairių epochų ir socialinių grupių žmonių mąstysenos ir jausenos bendrumą. Tai skatino rašytojus ieškoti naujų vaizdavimo ir pasakojimo formų. Tradiciniam romanui būdinga „visažinio“ autoriaus pozicija moderniajame romane pakeičiama „požiūrio“ principu, t. y. autorius turi apriboti romano turinį tuo, ką gali matyti ir jausti tik patys veikėjai. Pasakojimas pakeičiamas tiesioginiu vaizdavimu, kuriame autorius tarytum fiksuoja įvykius slapta kamera, epinį pradą į antrą planą nustumia draminės formos  – sakytinis ir vidinis [[monologas]], [[dialogas]], sąmonės srautas.

Individo likimas romane apibendrinamas pirmiausia savitu siužetu. Siužeto rutuliojimąsi skatina tarp individo ir visuomenės arba paties individo sąmonėje kilę prieštaravimai, atspindintys esmines socialinės tikrovės tendencijas. Romano veiksmas plėtojamas ne viena, o keliomis susikertančiomis linijomis, į konfliktą įtraukiami vis nauji socialinio pasaulio sluoksniai, psichologijos klodai. Intriga į vieną probleminį mazgą supina skirtingus epizodus, lemia siužeto raidos kryptį bei atomazgą. Konfliktas ne visada baigiasi atomazga  – šiuolaikiniame romane vis dažniau pasirenkama atvira baigtis. Siužetui rutuliojantis, pagrindinis veikėjas atsiduria naujose situacijose, bendrauja su kitais žmonėmis, tai neišvengiamai keičia jį patį.

Bildungsromanas: [[Johann Wolfgang von Goethe|Johanno Wolfgango Goethe'sGoethe’s]] "Vilhelmo„Vilhelmo Meisterio mokymosi metai"metai“, [[Novalis|Novalio]] "Heinrichas„Heinrichas fon Ofterdingenas"Ofterdingenas“, [[Thomas Mann|Thomo Manno]] "Užburtas„Užburtas kalnas"kalnas“, [[Hermann Hesse|Hermanno Hesse'sHesse’s]] "Stiklo„Stiklo karoliukų žaidimas"žaidimas“.