1939 m. Europos krepšinio čempionatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

 
Europos pirmenybėms rengti sudarytas Garbės komitetas, kurio sudėtyje buvo Respublikos prezidentas [[Antanas Smetona]], Ministras pirmininkas [[Jonas Černius]] ir jo pavaduotojas [[Kazys Bizauskas]], Seimo pirmininkas [[Konstantinas Šakenis]], ministrai. Organizaciniam komitetui vadovavo J. Navakas, pavaduotoju buvo [[Karolis Dineika|K. Dineika]], o generaliniu sekretoriumi – A. Latvėnas. Kiekviena nacionalinė rinktinė privalėjo turėti po vieną tarptautinės kategorijos krepšinio teisėją. Lietuvoje pirmajam toks vardas buvo suteiktas [[Stasys Šačkus|Stasiui Šačkui]]. Rungtynėms teisėjavo: [[Nikodemas Čerekas|N. Čerekas]] (Lietuva, 6 rungtynės), Saladžius (Lietuva), S. Šačkus (Lietuva, 2 rungtynės), M. Zaroskis (Lietuva, 4 rungtynės), Leroy ([[Prancūzija]]), Maikė ([[Latvija]]), Zelenojus ([[Estija]]), Ugolinis ([[Italija]]), Kiraly ([[Vengrija]]), Pakus (Vengrija), V. Šeremeta ([[Lenkija]]), Robinas (Prancūzija), Kivitis (Latvija), Pazmandis (Vengrija). Pirmenybių Vyr. teisėju buvo paskirtas [[Valerijonas Balčiūnas]]. Pirmenybes aprašė 65 žurnalistai, fotografavo 20 fotografų. Lietuvos spaudoje ypač išpopuliarėjo dienraščio [[XX amžius (laikraštis)|XX amžius]] korespondento [[Bronius Keturakis|Broniaus Keturakio]] reportažai, taip pat draugiški šaržai ir karikatūros, kurių autoriais buvo [[Juozas Olinardas Penčyla|Juozas Penčyla]], Borisas Jermolajevas ir kt. Prieš pat pirmenybes kilo diskusija: ar nerteikėtų riboti dalyvaujančių sportininkų ūgį ([[1936 m. vasaros olimpinės žaidynės|1936 m. Berlyno olimpiadoje]] krepšininkai buvo suskirstyti į dvi grupes – iki 190 cm ir aukštesni). Visgi abiem aukštaūgiams (lietuviui [[Pranas Lubinas|Pranui Lubinui]] ir estui Ralfui Vikstenui) buvo leista varžytis.
 
Į čempionatą, surengtą [[Kauno sporto halė]]je susirinko aštuonių valstybių rinktinės. Jau jautėsi [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] grėsmė: nedalyvavo [[Bohemijos ir Moravijos protektoratas|Bohemijos-Moravijos]] komanda, kuriai atvykti neleido okupacinė [[Vokietija|Vokietijos]] valdžia. Varžybų favoritais buvo įvardijami; Lietuvos rinktinė (treneris [[Pranas Lubinas]]), Latvijos rinktinė (tr. Valdemārs Baumanis), taip pat Prancūzijos (tr. Paul Geist) ir Lenkijos (tr. Walenty Kłyszejko) komandos. Pirmenybės prasidėjo Kauno ir Varšuvos moterų krepšinio rungtynėmis, kurias rezultatu 29:28 laimėjo lietuvaitės. Joms entuziastingai plojo į naująją Sporto halę, nepaisant aukštų bilietų kainų (sėdimos vietos kainavo 2,5-5,0 litų, o stovimos 1,5-2,0 Lt), gausiai susirinkę sirgaliai. Per atidarymą tautinius šokius šoko [[Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija|Kaišiadorių]], [[Biržų gimnazija|Biržų]], [[Ukmergės Antano Smetonos gimnazija|Ukmergės]] ir Utenos gimnazijų auklėtinės. Čempionato garbės komiteto pirmininkui A.Smetonai paskelbus apie atidarymą, žiūrovai giedojo šalies himną.
 
== Varžybos ==
Anoniminis naudotojas