Husitų karai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Husitai naudojo tokią mūšio taktiką: pirmoje mūšio dalyje, pasislėpę už įtvirtinimų gynėsi, vėliau puldavo į kontrataką. Pirmoje stadijoje husitų artilerijąartilerija apšaudydavo sunkiai ginkluotą priešo kavaleriją, kuri neturėdama pasirinkimo ir išvengiant didelių nuostolių būdavo priversta pulti įtvirtinimus. Tada husitai galėjo apšaudyti artėjančią kavaleriją iš muškietų ir lankų, taikydami į žirgus. Tuo būdu, kavalerija netekdavo mobilumo ir sunkaisunkiai šarvuoti raiteliai tapdavo lengvai pažeidžiami. Tada husitai puldavo jau pakrikusius priešo dalinius.

[[1420]] m. [[kovo 17]] d. Romos popiežius [[Martynas V]] išleido [[popiežiaus bulė|bulę]], skelbiančią kryžiaus žygį prieš husitus ir kitus eretikus Bohemijoje. [[Birželio 30]] d. prasidėjo Prahos apgultis. Husitai paskelbė pareiškimą, kuris buvo pavadintas „Keturi Prahos straipsniai“. ZigismundasSigizmundas Liuksemburgietis atmetė pareiškimą ir pradėjo puolimą tačiau buvo nugalėtas ir netrukus visa Bohemija atsidūrė husitų rankose.

Antras kryžiaus žygis prasidėjo, kai [[1421]] m. rugpjūtį didelė vokiečių armija įžengė į Bohemiją ir pradėjo [[Žatecas|Žateco]] apgultį. Po nesėkmingo puolimo vokiečiai atsitraukė. Zigmantas su savo kariuomenėkariuomene prisijungė tik 1421 m. pabaigoje, ir trumpam užėmė [[Kutna Hora|Kutna Horos]] miestą. Vėliau buvo sumuštas mūšyje ties [[Havličkūv Brodas|Havličkūv Brodu]] [[1422]] m. [[sausio 6]] d.

Kurį laiką Bohemijoje nebuvo užsienio invazijos pajėgų, tačiau vidiniai nesutarimai draskė šalį. Janas Želiskis [[1422]] m. [[kovo 9]] d. areštavo ir nukirsdino Prahos miesto tarybą. Trumpas atokvėpis Bohemijoje įvyko, kai [[Žygimantas Kaributaitis]] ([[Jogaila|Jogailos]] sūnėnas) trumpam tapo Bohemijos valdytoju. Jis buvo pasiųstas [[Vytautas Didysis|Vytauto Didžiojo]], kuriam buvo pasiūlyta tapti Bohemijos karaliumi. Žygimantas Kaributaitis valdė labai trumpai ir [[1423]] m. buvo Jogailos atšauktas (Jogaila susitarė su Zigmantu Liuksemburgiečiu). Po išvykimo kilo pilietinis karas.