Brestas (Baltarusija): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
|||
Eilutė 28:
[[1969]]–[[1981]] m. baltarusių archeologas P. Lysenka ištyrė 1800 m² plotą. Atidengtas apie 7 m [[kultūrinis sluoksnis]], kuriame rasta 224 gerai išlikusių (iki 11 vainikų) gyvenamųjų ir ūkinių rentininės konstrukcijos medinių pastatų liekanų, trijų gatvių mediniai grindiniai, įvairių dirbinių liekanų iš odos, audinio, medžio, kaulo, rago, metalo, akmens ir keramikos. Kai kurie [[XIII a.]] pastatai buvo konservuoti ir eksponuojami muziejuje. <ref>{{VLE|III|472|[[Aleksiejus Luchtanas]]|Brestas (Baltarusija)}}</ref>
Brestas [[XI a.]] pradžioje priklausė [[Turovas|Turovo]], nuo [[1020]] m. Lenkijos, nuo [[1044]] m. [[Kijevas|Kijevo]], nuo [[XII a.]] vidurio [[Voluinė]]s kunigaikščiams, apie [[1319]] m. prijungtas prie [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]]. [[1379]] m. sudegintas kryžiuočių. [[1390]] m. suteiktos [[Magdeburgo teisė]]s. Nuo [[XIV a.]] pabaigoje į Brestą kėlęsi [[žydai]] sudarė seniausią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų
Nuo [[1413]] m. [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] seniūnijos, nuo [[1520]] m. [[Brastos apskrities|apskrities]], nuo [[1566]] m. [[Brastos vaivadija|Brastos vaivadijos]] centras. [[1553]]–[[1567]] m. Brastoje veikė [[Mikalojus Radvila Juodasis|Mikalojaus Radvilos Juodojo]] įkurta [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] spaustuvė. [[1596]] m. sudaryta [[Brastos bažnytinė unija]]. Mieste [[1653]] m. posėdžiavo [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas]], buvo šaukiami Lietuvos bajorų seimai, [[1605]] m., [[1612]] m. kūrėsi konfederacijos.
| |||