|
Nuo [[2000]] m. [[Lietuvos rašytojų sąjunga|Lietuvos rašytojų sąjungos]] narys, tarptautinio [[Lietuvių PEN centras|PEN klubo narys]], Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraščio „[[Metai (žurnalas)|Metai]]“ redakcinės kolegijos narys, Lietuvių ir Lenkų dialogo bei bendradarbiavimo Jerzy Giedroyco forumo valdybos narys. Nuo 2011 metų – Lietuvių PEN centro prezidentas.
== Kūryba ==
[[1996]] m. žurnale „Metai“ išspausdintas pirmasis rašytojo [[romanas]] „Ir dugnas visada priglaus“. Postmodernistas, jo kūriniuose gausu pasaulinės kultūros citatų, pavardžių, aliuzijų. Romane „Būtasis dažninis kartas“ pasakojama apie lietuvio viešnagę [[Paryžius|Paryžiuje]], kuris laikomas tokia pat provincija kaip ir Vilnius. Romanų trilogijoje „Pelenai asilo kanopoje“, romanuose „Ornamentas“, „Gaidžių milžinkapis“, „Nepasigailėti Dušanskio“ gausu marginalijų ir nukrypimų. Vyrauja [[sekas|sekso]], [[mirtis|mirties]] temos, metafizinio ir socialinio [[blogis|blogio]] analizė, sąmoningai ignoruojamos tradicinio kanono vertybės: žemdirbių kultūra, užuojauta paprastam žmogui, [[katalikybė]]s normos, dorovinis skaistumas. Veikėjai – tik funkcijos (Budelis, nacių [[Vokietija|Vokietijos]] vadovybė, Lietuvos sovietinė nomenklatūra), vietoj fabulos laisvai dėliojami fragmentai, padriki istorijos, kulinarijos, karybos, medicinos, agronomijos, zoologijos ar juvelyrikos intarpai. Žurnalas „Metai“ paskelbė romanus „Ir dugnas visada priglaus“, „Matka Pitka“, „Sparnų vaško urna“, „Barbarai šventykloje“, „Mano ištikimiausias metafizinis draugas“, „Tapti savimi. Bordo memuarai“.
Esė rinkinyje „Pilnaties linksmybės“ šmaikščiai interpretuojamos XX a. [[avangardizmas|avangardizmo]] realijos, reiškiama abejonė sakraline aukštojo [[menas|meno]] galia ir reikšmingumu. Mini esė knyga „Mano kova bambino“ 1999 m. išleista Vokietijoje. Lietuvos teatruose pastatyta jo pjesių ir [[operetė|operečių]].<ref>{{VLE|XI|261|[[Jūratė Sprindytė]]|Herkus Kunčius}}</ref>
|
