Vikipedija

Hiugenso ir Frenelio principas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Legobot (aptarimas | indėlis)
77 949 keitimai
S Perkeliamos 36 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q188321.
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 7:
Pavyzdžiui, jei du kambariai yra sujungti praėjimu ir viename iš kambarių sukuriamas [[garsas]] nuo praėjimo nutolusiame kampe, asmuo, esantis antrame kambaryje, girdės šį garsą, lyg jis sklistų iš praėjimo. Kol nagrinėjamas garsas antrame kambaryje, jo šaltinis yra oro virpesiai praėjime tarp kambarių. Panašiu būdu vyksta ir šviesos bangų [[difrakcija]], kuomet šviesa sutinka kliūtį, tačiau tai sunkiai pastebima kasdienybėje dėl trumpų regimos šviesos [[bangos ilgis|bangos ilgių]]
 
Hiugenso ir Frenelio principas formaliai seka iš kvantinės elektrodinamikos fundamentinių postulatų, tegiančiųteigiančių, kad kiekvieno objekto [[banginė funkcija]] sklinda visais įmanomais keliais iš šaltinio į nagrinėjamą tašką. Tokiu būdu šis principas yra visų [[kontūrinis integralas|kontūrinio integralų]], apibrėžiančių objekto banginės funkcijos [[amplitudė|amplitudę]] ir [[fazė|fazę]] [[Interferencija|interferencijos]] (sudėties) pasekmė bei apibrėžia [[Tikimybė|tikimybę]] aptikti objektą (tarkim [[fotonas|fotoną]]) nagrinėjamame taške. Ne tik šviesos [[kvantas|kvantai]] (fotonai), bei ir [[elektronas|elektronai]], [[neutronas|neutronai]], [[protonas|protonai]], [[atomas|atomai]], [[molekulė]]s bei kiti nepaminėti objektai paklūsta šiam paprastam principui.
 
 
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Hiugenso_ir_Frenelio_principas"