Maidanekas: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Majdanekas ar KL Liublinas buvo Nacių Vokietijos [[koncentracijos stovykla]], kuri įkurta Liublino pakraščiuose, kuomet Lenkija buvo okupuota Vokiečių Antrojo Pasaulinio karo metu. Nors iš pradžių skirta [[Priverstinis darbas|priverstiniams darbams]] labiau nei masiniam naikinimui, Reinhardo opecijos metu, stovykla buvo naudojama žudyti žmones pramoniniu (industriniu) mastu. Ši operacija buvo Vokiečių planas išžudyti visus žydus Nacių valdžios valdomoje teritorijoje – [[Generalgubernija|Generalgubernijoje]].<ref>Reszka, Paweł (2005-12-23). "Majdanek Victims Enumerated. Changes in the history textbooks?". Gazeta Wyborcza. Auschwitz-Birkenau State Museum. Retrieved 2010-04-13.</ref> Stovykla veikė nuo spalio 1, 1941 iki liepos 22, 1944 metų. Stovykla buvo perimta beveik nepaliesta dėl keleto priežasčių: sparti [[Raudonoji armija|Sovietų Raudonosios armijos]] operacija „Bagration“ užkirto kelią esesininkams sunaikinti didžiąją dalį infrastruktūros. Taip pat komendantui Anton Thernes nepavyko likviduoti karo nusikaltimus įrodančių ir liudijančių įrodymų. Dėl šių priežasčių Majdanekas tapo pirma [[Holokaustas|holokausto]] koncentracijos stovykla išlaisvinta Sąjungininkų armijos.<ref>Nicholas, Lynn H. (2009). Cruel World: The Children of Europe in the Nazi Web. Knopf Doubleday Publishing Group. ISBN 0307739716.</ref>

Skirtingai nuo kitų panašių koncentracijos stovyklų nacių okupuotoje Lenkijoje, Majdanekas nebuvo įkurtas toliau nuo apgyvendintų vietovių. Jis buvo įkurtas prie pat didelio miesto (Liublino) ribų. (Nisko Plan preceding the formation of the Ghetto).<ref>Rosenberg, Jennifer (2008), "Majdanek: An Overview", 20th Century History, about.com.</ref> Dėl artumo 1941 metais vietos gyventojai pavadino šią koncentracijos stovyklą „Majdanek“ („Mažasis Majdanas“) todėl, kad ji buvo gretima Majdan Tatarski priemiesčiui Liubline. Iš pradžių nacių dokumentuose koncentracijos stovykla Majdanek buvo vadinama karo belaisvių stovykla – Waffen-SS, Liubline dėl jo finansavimo ir veikimo būdo. 1943 metais balandžio 9 dieną Berlyne RSHA pervadino stovyklą į Liublino koncentracijos stovyklą. Nepaisant naujo pavadinimo koncentracijos stovykla yra vadinama Lenkišku jos vardu – Majdanek.<ref>"Założenia i budowa (Purpose and construction, selection of photographs)". Majdanek concentration camp. KL Lublin Majdanek.com.pl. Retrieved 2013-04-18. Concentration camp name change 9.04.1943.</ref>

 

 

Trys stovyklos (Belzec, Sobibor ir Treblinka) buvo specialiai pastatytos Reinhard operacijai išnaikinti [[Lenkijos žydų istorijos muziejus|Lenkijos žydus]] (cf. [https://en.wikipedia.org/wiki/Final_Solution "Solution of the Jewish Question"]) penkiuose okupuotos Lenkijos regijonuose, kurie sudarė nacių generalguberniją. 1942 metų liepos mėnesį Heinrichas Himmleris aplankė šias stovyklas. Kovo, gegužės ir liepos mėnesį, nurodyta tvarka, stovyklos pradėjo darbą. Vėliau Heinrichas Himmleris išleido įsakymą, kad žydų deportacija į stovyklas turi būti užbaigta iki 1942 metų pabaigos.

 

Reinhard operacijos pradžioje „ Majdanekas“ atliko antrinio rūšiavimo ir sandėliavimo darbus. Perrūšiavo ir sandėliavo turtą ir brangenybes konfiskuotas iš žydų aukų Belzec, Sobibor ir Treblinka žudymo vietose.<ref>Holocaust Encyclopedia (2006), Lublin/Majdanek Concentration Camp: Overview (Internet Archive), United States Holocaust Memorial Museum, retrieved 4 November 2013.</ref> Dėl didelio žydų gyventojų skaičiaus pietryčių Lenkijoje, įtraukiant Krokuvą, Lvovą, Zamosc ir Varšuvą, Majdanekas apie 1942 metų kovo mėnesį buvo “perdirbtas”, pakeitė savo paskirtį į žudymo centrą.

 

Aukų skaičius yra kontraversiškas. Teisėjo Zdzisław Łukaszkiewicz tyrimas datuojamas 1948 metams, kalba apie 360,000 aukų. Daktaras Czesław Rajca (1992) pateikė 235,000 aukų skaičių, kuriuo ilgai rėmėsi Majdaneko muziejus. Tomasz Kranz valstybinio Majdaneko muziejaus tyrimų departamento direktorius paskelbė naujausią skaičių 2005 metais, kuris siekė 78,000 kalinių. Šis skaičius buvo rastas Hofle telegramoje 2000 metais, šį skaičių oficialiai naudoja muziejus.<ref>"Państwowe Muzeum na Majdanku". Majdanek.eu</ref> Dabar esantis pensijoje daktaras Rajca teigia,<ref>Reszka, Paweł (2005-12-23). "Majdanek Victims Enumerated. Changes in the history textbooks?". Gazeta Wyborcza. Auschwitz-Birkenau State Museum. Retrieved 2010-04-13.</ref> kad šis skaičius yra neįtikėtinai mažas, bet muziejaus direktoriai pripažino šį neįtikėtinai mažą skaičių su tam tikru atsargumu kol bus atliekami nauji tyrimai. Žinomi faktai, kad nacių administracija ne visada įtraukdavo aukų vardus į holokausto traukinių įrašus, tyrimus apsunkina. Mūsų dienomis muziejus informuoja, kad remiantis naujais tyrimais apie 150,000 kalinių atvažiavo į Majdaneką per 34 jo egzistavimo mėnesius.<ref>PMnM staff writer (2006). "Historia Obozu (Camp History)". KL Lublin 1941–1944. Państwowe Muzeum na Majdanku (Majdanek State Museum). Retrieved 10 August 2013.</ref> Iš daugiau nei 2,000,000 žydų Reinhard operacijos metu, 60,000 žydų iš kurių 56,000 žinomi pagal vardą,<ref>PMnM staff writer (2013). "Udzielanie informacji o byłych więźniach (Information about former inmates)". KL Lublin Prisoner Index. Państwowe Muzeum na Majdanku (Majdanek State Museum). Retrieved 11 August 2013. The Museum database consists of 56,000 names recorded by German camp administration usually with Germanized or (simplified) phonetic spelling with no diacritics. The Museum provides personal certificates upon written request.</ref> buvo tikrai nužudyti Majdaneke. Iš beveik 80,000 oficialiai skelbiamų kalinių Majdaneko stovykloje, 60,000 buvo žydai.<ref>Reszka, Paweł (2005-12-23). "Majdanek Victims Enumerated. Changes in the history textbooks?". Gazeta Wyborcza. Auschwitz-Birkenau State Museum. Retrieved 2010-04-13.</ref> <ref>Aktion Reinhard (PDF), Shoah Resource Center, The International School for Holocaust Studies, Yad Vashem.org, 29 Feb 2004, p. 2.</ref> <ref>Kranz, Tomasz (2005), Ewidencja zgonów i śmiertelność więźniów KL Lublin 23, Lublin: Zeszyty Majdanka, pp. 7–53.</ref>

 

Sovietai iš pradžių pervertino mirčių skaičių. 1944 metų liepos mėnesį [[Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas|Nurembergo teismuose]] jie teigė, kad žydų aukų skaičius buvo nemažesnis nei 400,000, o oficailus sovietų pateiktas skaičius skirtingų tautų aukoms siekė 1.5 milijono.<ref>"Nuremberg Trial. 19 Feb 1946. Evidence submitted by Polish-Soviet Extraordinary Commission's report on Majdanek".</ref> Nepriklausomas Kanados žurnalistas Raymond Arthur Davies apsistojęs Maskvoje Kanados žydų kongreso<ref>Bialystok, Franklin (2002). Delayed Impact: The Holocaust and the Canadian Jewish Community. McGill-Queens. p. 25. ISBN 978-0-7735-2065-3.</ref> <ref>"Collection Guide". Canadian Jewish Congress Charities Committee National Archives.</ref> iniciatyva aplankė Majdaneką 1944 metų rugpjūčio 28 dieną. Jau kitą dieną Raymond išsiuntė telegramą Saul Hayes, Kanados žydų kongreso vykdomajam direktoriui. Telegramoje buvo rašoma: "I do wish [to] stress that Majdanek where one million Jews and half a million others [were] killed"<ref>Bialystok, Franklin (2002). Delayed Impact: The Holocaust and the Canadian Jewish Community. McGill-Queens. p. 25. ISBN 978-0-7735-2065-3.</ref> and "You can tell America that at least three million [Polish] Jews [were] killed of whom at least a third were killed in Majdanek"<ref>Bialystok, Franklin (2002). Delayed Impact: The Holocaust and the Canadian Jewish Community. McGill-Queens. p. 25. ISBN 978-0-7735-2065-3.</ref> „ Aš noriu pabrėžti, kad Majdaneke buvo nužudytas vienas milijonas žydų ir pusė milijono kitų tautybių žmonių.“ <ref>Bialystok, Franklin (2002). Delayed Impact: The Holocaust and the Canadian Jewish Community. McGill-Queens. p. 25. ISBN 978-0-7735-2065-3.</ref> ir “Tu gali pasakyti Amerikai, kad bent iš trijų milijonų nužudytų Lenkijos žydų, bent trečdalis buvo nužudytas Majdaneke.“, tačiau mokslininkai niekada nevertino šito apskaičiavimo rimtai.

 

1969 metų liepos mėnesį, 25 metų stovyklos išlaisvinimo metinėms Wiktor Tołkin (a.k.a. Victor Tolkin) suprojektavo didžiulį paminklą kuris buvo pastatytas koncentracijos stovyklos vietoje. Paminklas sudarytas iš dviejų dalių: Didelio vartų paminklo stovyklos įėjime ir didelio mauzoliejus talpinančio aukų pelenus priešingoje stovyklos pusėje.

 

2005 metų spalį bendradarbiaujant su Majdaneko muziejumi keturi Majdaneko koncentracijos stovyklą išgyvenę kaliniai grįžo į Majdaneką . Jie padėjo archeologams surasti apie 50 daiktų tarp kurių buvo laikrodžiai, auskarai, vestuviniai žiedai, kuriuos užkasė ir paslėpė kaliniai.<ref>Staff Writer (November 15, 2005), "Survivors find hidden treasures", News 24, news24.com.</ref> <ref>Roberts, Sam (November 4, 2005), "Treasures Emerge From Field of the Dead at Majdanek", New York Times.</ref>Pasak dokumentinio filmo „Buried Prayers“- „Palaidotos maldos“<ref>http://buriedprayers.com/</ref> tai yra didžiausias brangenybių radinys mirties stovykloje apie kurį žinoma iki šių dienų. Pokalbiai ir bendradarbiavimas tarp valstybės istorikų ir žydų aukų iki 2005 metų buvo reti.<ref>Roberts, Sam (November 4, 2005), "Treasures Emerge From Field of the Dead at Majdanek", New York Times.</ref>