Priklausomai nuo gyvūno, išmatos turi savitus pavadinimus: [[karvė]]s išmatos vadinamos ''karvašūdžiais'', [[arklys|arklio]] – ''arkliašūdžiais'' ir pan. Rutuliškos ar artimos formos gyvūnų (pvz., [[triušis|triušio]]) vadinamos ''spiromis'', ''spiriukais''.
Žolėdžių žinduolių, naminių paukščių išmatos dažnai vadinamos ''[[mėšlas|mėšlu]]''.
Ekskrementuose visada lieka kietųjų nesuvirškintų dalių. Tai [[kailis|kailio]] gabaliukai, [[plaukas|plaukai]], [[šeriai]], [[kaulas|kaulai]] ar jų dalys, [[žuvys|žuvų]] ar [[ropliai|roplių]] [[žvynas|žvynai]], [[vabzdys|vabzdžių]] [[antsparnis|antsparniai]] ir kitos [[chitinas|chitininės]] dalys, [[moliuskas|moliuskų]] [[kiautas|kiauteliai]]. Augaliniu maistu mintančių lieka nesuvirškintų [[mediena|medienos]] dalelių, [[vaisius|vaisių]] luobelių bei [[sėkla|sėklų]].
Pagal ekskrementų dydį, formą, konsistenciją ir sudėtį galima nustatyti [[gyvūnas|gyvūno]] [[rūšis|rūšį]]. Specializuota [[zoologija|zoologijos]] disciplina, tirianti gyvūnų išmatas, vadinama ''koprologija'' arba ''skatologija''.
