|
== Istorija ==
Pirmoji bažnyčia pastatyta [[1537]] m. Apie [[1564]] m. [[Seirijai|Seirijų]] turtų savininkas [[Mikalojus Radvila Rudasis]] perėjo į [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų ]] tikėjimą. Jis į katalikų bažnyčią pakvietė evangelikų reformatų kunigą. [[1584]] m. pastatyta nauja mūrinė evangelikų reformatų bažnyčia. Ją [[1654]] m. užėmė katalikai. [[1664]] m. bažnyčia jiems atiduota. Po [[1687]] m. evangelikams reformatams pastatyta nauja mūrinė bažnyčia (nugriauta po [[1975]] m.). ▼
[[Vaizdas:Seirijų bažnyčia 3.JPG|miniatiūra|250px|left|Šalia – senosios bažnyčios pamatai]] ▼▲Pirmoji bažnyčia pastatyta [[1537]] m. Apie [[1564]] m. [[Seirijai|Seirijų]] turtų savininkas [[Mikalojus Radvila Rudasis]] perėjo į evangelikų reformatų tikėjimą. Jis į katalikų bažnyčią pakvietė evangelikų reformatų kunigą. [[1584]] m. pastatyta nauja mūrinė evangelikų reformatų bažnyčia. Ją [[1654]] m. užėmė katalikai. [[1664]] m. bažnyčia jiems atiduota. Po [[1687]] m. evangelikams reformatams pastatyta nauja mūrinė bažnyčia (nugriauta po [[1975]] m.).
▲[[Vaizdas:Seirijų bažnyčia 3.JPG|miniatiūra|250px|left|Šalia – senosios bažnyčios pamatai]]
[[Vaizdas:Seirijų bažnyčia 2.JPG|miniatiūra|250px|left|Šoninis fasadas]]
[[Boguslavas Radvila]] [[1656]] m. katalikų klebonui paskyrė 6 sklypus miestelyje, 12 [[valakas|valakų]] ir 14 margų žemės. [[Metrikai|Metrikų]] knygos išlikusios nuo 16,78 1678 m. Bažnyčia [[1744]] m. buvo kiauru stogu, be langų, begriūvanti. [[1777]] m. veikė parapinė mokykla. Simno dekanas [[1782]] m. įsteigė [[altarija|altariją]] ir jos išlaikymui dovanojo 10 tūkst,. auksinų. Klebonas Pranas Nametkevičius ([[1774]]–[[1838]] m.) vietoj vėjo nugriautų 2 bokštų pastatė vieną. Begriūvanti bažnyčia [[1822]] m. uždaryta. Pamaldos laikytos naujoje prieglaudoje.
[[1824]]–[[1825]] m. bažnyčia suremontuota ir [[1825]] m. pavyskupio [[Polikarpas Augustinas Marcejevskis|Polikarpo Augustino Marcejevskio]] konsekruota. [[Seirijai|Seirijų]] klebonas Simonas Strimavičius ([[1814]]–[[1890]]) ir vikaras Kazimieras Jankaitis apkaltinti [[1863]] m. su [[procesija]] pasitikę [[1863 m. sukilimas|sukilėlius]]. K. Jankaitis areštuotas, vėliau abu buvo policijos priežiūroje. Rusijos valdžia [[1866]] m. nusavino didumą bažnyčios turto; [[1869]], [[1878]] ir [[1884]] m. bažnyčiai statyti ir remontuoti paskyrė 9200 rublių, [[1886]] m. bažnyčią remti atsisakė. [[1877]]–[[1885]] m. [[Seirijai|Seirijų]] vikaras kunigas Antanas Katilius pamokslus sakė lietuviškai, mokė giesmių gimtąja kalba. Jis [[1893]] m. atkeltas į [[Seirijai|Seirijus]] klebonauti reikalavo giedoti lietuviškai.
[[1907]] m. įsikūrė [[Žiburys (organizacija)|„Žiburio“ draugijos]] skyrius (pirmininkas kunigas P. Baltrušaitis). Jis [[1908]] m. įsteigė biblioteką - – skaityklą, įkūrė senelių prieglaudą, suaugusiųjų mokymo kursus. Suburtas „Žiburio“ choras. Nuo [[1908]] m. [[Žiburys (organizacija)|„Žiburio“ draugijos]] skyrius [[Seirijai|Seirijuose]] rengdavo viešus lietuviškus vakarus su vaidinimais. [[1909]]–[[1914]] m. veikė [[Lietuvių katalikų blaivybės draugija|Lietuvių katalikų blaivybės draugijos]] skyrius.
Prieš [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] rengtasi statyti naują bažnyčią. [[1910]] m. pradėta vežti mediena, gaminti kalkes, [[1913]] m. pastatyta plytinė, tačiau pasirengimo darbus nutraukė karas. Nuo [[1930]] m. [[Seirijai|Seirijuose]] klebonavo prelatas [[Juozas Laukaitis]] ([[1873]]–[[1952]]), spaudos darbuotojas, [[Lietuvos seimoRespublikos Seimas|Lietuvos Seimo]] narys. Jis rūpinosi bažnyčios remontu. Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] parengtas jos padidinimo projektas, išmūryti pamatai; J. Laukaitis [[1947]] m. suimtas, nuteistas 15 m. kalėti, [[1952]] m. mirė Vladimiro kalėjime.
== Architektūra ==
Bažnyčia turi [[Renesansas|renesanso]] bruožų, stačiakampio plano, vienabokštė, su pusapskrite [[Apsidė (architektūra)|apside]]. Vidus 3 [[Nava|navų]], atskirtų [[Piliorius|pilioriais]]. [[Šventorius|Šventoriaus]] tvora akmenų mūro ir metalinių pinučių.
| 