Paprastoji poniabudė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Šalinamas Link GA šablonas.
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 18:
Vaisiakūniui subrendus luobelė pratrūksta ir iš „kiaušinio“ išauga baltas raukšlėtas kotas, kurio viršūnėje yra varpelišką akytą struktūrą turinti [[kepurėlė]]. Kotas cilindriškas arba į viršų smailėjantis, apie 10-20 cm ilgio, akytas ir visiškai tuščiaviduris. Apatinį jo galą gaubia odiška išnara, kuri įsišaknyja į dirvožemį plonyčių šaknelių pavidalo išaugomis. Kepurėlę dengianti gleivėta žalsvai ruda sporų masė skleidžia nemalonų dvėselienos kvapą. Kvapas privilioja vabzdžius, kurie išnešioja sporas. Jaunas grybas, kurį tebegaubia išnara, turi [[Ridikas|ridikų]] kvapą ir skonį.
 
LiaudiškojeLiaudies medicinoje jauni žemės taukai, jų drebutinės masės spiritinis antpilas buvo vartojamas nuo reumato ir podagros. O senovės kinai (dėl tokios grybo formos) gamindavosi iš jo meilės gėrimus, sužadinančius aistrą.
 
Poniabudės dažniausiai sutinkamos lapuočių miškuose, parkuose, o kartais ir spygliuočių miškuose. Auga liepos – rugsėjo mėn.