William Shakespeare: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
atm
Eilutė 35:
Pirmuoju kūrybos dešimtmečiu Šekspyras rašė daugiausia dramines kronikas ir [[komedija]]s, po [[1600]] m. – [[tragedija]]s ir [[drama]]s.
 
Draminėse kronikose „Henrikas VI“ ([[1590]]-1591), „Ričardas III“ ([[1592]]), „Ričardas II“ ([[1595]]), „Henrikas IV“ ([[1597]]), „Henrikas V“ ([[1598]]) vaizduojami daugiausia XIV–XV a. politiniai konfliktai. Monarchas vertinamas [[renesansas|renesanso]] humanistinių idealų požiūriu. Kai kuriose draminėse kronikose pabrėžiama istorinės būtinybės įtaka politinių asmenybių likimui, atskleidžiami sudėtingi [[luomas|luomų]] santykiai, liaudis parodoma kaip visai nesvarbi istorinių įvykių dalyvėdalyve.
 
Pirmojo kūrybos dešimtmečio komedijose vyrauja meilės, draugystės temos. Daugelio jų pagrindinė herojė – energinga, sąmojinga ir kartu romantiška moteris. Komedijose „Klaidų komedija“ ([[1592]]), „Užsispyrėlės sutramdymas“ ([[1593]]) gaivališkas renesansinis optimizmas reiškiamas bufonados priemonėmis, situacijų komizmu. Komedijose „Du veroniečiai“ ([[1594]]), „Tuščios meilės pastangos“ ([[1594]]), „Vasarvidžio nakties sapnas“ ([[1594]]), „Daug triukšmo dėl nieko“ ([[1599]]), „Vindzoro šmaikštuolės“ ([[1598]]), „Kaip jums patinka“ ([[1599]]), „Dvyliktoji naktis“ ([[1600]]) humoras, žaismingumas, [[tautosaka|tautosakinė]] fantastika gretinama su [[lyrizmas|lyrizmu]], sukurta ryškių komiškų charakterių.