Albinas Petrauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 3:
== Biografija ==
 
[[1955]]–[[1957]] m. choro dirigavimo mokėsi [[Šiauliai|Šiaulių]] muzikos mokykloje (dėst. B. Beganskaitė ir [[Vladas Ūselis]]) ir [[1957]]–[[1959]] m. Kauno [[Juozas Gruodis|Juozo Gruodžio]] muzikos mokykloje (dėst. Vytautas Simonavičius ir [[Vladas Balsys]]). [[1962]]–[[1968]] m. choro dirigavimo studijas tęsė [[LVK|Lietuvos valstybinėje konservatorijoje]] (vyr. dėst. [[Anicetas Arminas|Aniceto Armino]] klasė). [[1971]] m. stažavo [[Leningradas|Leningrado]] valstybinėje [[Nikolajus Rimskis Korsakovas|Nikolajaus Rimskio-Korsakovo]] konservatorijoje (prof. A. Michailovo choro dirigavimo klasė),o 1981 m. stažavo Maskvos P.Čaikovskio konservatorijoje prof. A.Chazanovo klasėje.
 
Nuo 1959 m. Kauno vilnonių audinių fabriko „Spartuolis“ klubo meno vadovas, subūrė vyrų ir moterų vokalinius ansamblius. [[1961]]–[[1965]] m. vadovavo Kauno mokytojų namų berniukų chorui (50-60 dalyvių), kuris pirmavo miesto chorų apžiūrose, surengė koncertų, padarė įrašų Lietuvos radijui.
 
[[1966]]–[[19781977]] m. Kauno 3-osios klinikinės ligoninės moterų choro meno vadovas ir dirigentas. Kauno miesto ir respublikinėse chorų apžiūrose kolektyvas pelnė pirmųjų ir kitų prizinių vietų, dalyvavo Kauno miesto, [[1970]] ir [[1975]] m. respublikinėse [[dainų šventė]]se, [[1973]] ir 1978 m. respublikiniuose moterų ir vyrų chorų sąskrydžiuose Šiauliuose, [[1969]] m. koncertavo [[Bulgarija|Bulgarijoje]] ([[Varna (Bulgarija)|Varnoje]] ir [[Sofija|Sofijoje]]).
 
Nuo [[1972]] m. Kauno miesto kultūros darbuotojų profsąjungos mišriojo choro „Leliumai“ ([[1976]] m.) meno vadovas ir dirigentas. Kolektyve apie 50-60 chorinės dainos entuziastų, turinčių gerus vokalinius duomenis ir aukštą muzikinę kultūrą. Choras nuo 1975 m. visų respublikinių dainų švenčių dalyvis ir konkursų laureatas, [[1977]] ir [[1980]] m. respublikiniuose konkursuose pelnė absoliučiai geriausio mišriojo choro vardus. „Leliumai“ dalyvavo [[1990]] m. Lietuvos tautinėje dainų šventėje, [[1994]] m. I Pasaulio lietuvių dainų šventėje [[Kaunas|Kaune]] ir [[Vilnius|Vilniuje]] (konkurse laimėjo antrąją vietą) ir [[1995]] m. Baltijos ir Šiaurės šalių chorų šventėje [[Ryga|Rygoje]], [[1983]] m. tarptautiniame chorų festivalyjekonkurse [[Airija|Airijoje]] ([[Korkas|Corko]] mieste) laimėjo trečiojo laipsnio prizą. Choras [[1984]] m. VI [[Stasys Šimkus|Stasio Šimkaus]] konkurso [[Klaipėda|Klaipėdoje]] laureatas ir [[1989]] m. VIII analogiško konkurso prizininkas, [[1998]] m. II Pasaulio lietuvių dainų šventės konkurse Vilniuje kauniškiai savo kategorijoje laimėjo trečiąją vietą.
 
„Leliumai“ surengė per 200500 koncertų Lietuvos miestuose ir miesteliuose, su pasisekimu koncertavo [[Latvija|Latvijoje]], [[Estija|Estijoje]], [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Rusija|Rusijoje]], [[Gruzija|Gruzijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Rumunija|Rumunijoje]], [[Vengrija|Vengrijoje]], [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėjoje]], [[Airija|Airijoje]], [[Italija|Italijoje]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]], Didžiojoje Britanijoje, [[Belgija|Belgijoje]], [[Danija|Danijoje]], [[JAV]] ir [[Kanada|Kanadoje]].
 
„Leliumai“ – vienas pirmųjų chorų, aktyviai įsitraukusių į Lietuvos tautinio atgimimo [[sąjūdis|sąjūdį]]. Jis pradėjo rengti koncertus Kauno, Vilniaus ir kitų miestų bažnyčiose, dalyvavo daugelyje kultūros renginių savo mieste ir kitur. [[1990]] m. [[birželio 14]] d. – 1990 m. [[birželio 15]] d., minint [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšio]] 500-ąsias metines, kartu su kitais kolektyvais Vilniuje ir Kaune atliko [[Juozas Žilevičius|Juozo Žilevičiaus]] „Vytauto Didžiojo kantatą“.
Eilutė 17:
Choro repertuare daugiau kaip 150 įvairių epochų ir stilių kūrinių. Daug dėmesio skiriama lietuviškos muzikos propagavimui – ne vienas Lietuvos kompozitorius savo kūrinius dedikavo „Leliumai“ chorui. Padaryta nemaža fondinių įrašų Lietuvos radijui, dalyvauta televizijos laidose. 1980 m. chorvedys Vilniuje subūrė Meno darbuotojų rūmuose jaunimo kamerinį chorą ir surengė keletą koncerų.
 
A. Petrauskas yra ir muzikos pedagogas. Nuo 1966 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos (muzikos akademijos) koncertmeisteris, nuo 1968 m. Choro dirigavimo katedros dėstytojas, nuo [[1974]] m. vyr. dėstytojas, nuo [[1982]] m. docentas, nuo 1996 m. Išugdėprofesorius. Jo klasę nemažąbaigė būrį74 chorojaunieji dirigentųdirigentai.
 
Parašė ir išleido apybraižas „Muzikinio švietimo problemos [[Lietuva|Lietuvoje]]“ (1980 m.) ir „Muzikinis švietimas Lietuvos mokyklose iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio]] karo“ ([[1996]] m.), "Dirigavimo klausimu" (1998m.) Sudarė [[Kazimieras Viktoras Banaitis|Kazimiero Viktoro Banaičio]] harmonizuotų lietuvių liaudies dainų rinkinį „Aušrelė vakarinė“ ([[1987]] m.).
 
A. Petrauskas – respublikinių dainų švenčių konsultantas, Kauno miesto dainų švenčių dirigentas, 1978 m. respublikinio moterų ir vyrų chorų sąskrydžio Šiauliuose, [[1985]] m. respublikinės dainų šventės, 1990 m. Lietuvos tautinės dainų šventės, [[1994]] m. I ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventės Kaune ir Vilniuje dirigentas. [[1995]] m. Baltijos ir Šiaurės šalių chorų šventės Rygoje Lietuvos delegacijos vadovas ir dirigentas. [[1992]] ir [[1997]] m. Kaune suorganizavo tarptautinius chorų festivalius.