Goesai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 12:
== Goesai Kurše, Švedijoje, Lietuvoje ==
[[Vaizdas:Goesų herbas.png|left|thumb|Kuršo (Švedijos, Lietuvos) fon Goesų atšakos herbas 1882 m.]]
Ši giminė Livonijoje žinoma nuo XIV–XV a., Kurše – nuo XVI a., Švedijoje – nuo XVII a., Lietuvoje – nuo XVIII–XIX a. Jų giminės atstovai Kurše išmirė jau XIX a.,
Kuršo atšakos pradininku apie 1540 m. laikomas '''Eberhard fon Goes''' (sutuoktinė Elisabeth fon Doenhoff). Goesai valdė dvarus vakariniame Kurše, atliko tarnybą [[Kuršo hercogystė|Kuršo ir Žiemgalos]] kunigaikščio dvare. Iš Kuršo aštakos 1672 m. susiformavo [[Švedija|Švedijos]] atšaka (Nr. 812), o apie 1800 m. ir Lietuvos. Pradininku laikomas '''Evaldas fon Goesas''' (gimęs 1766 m.), 4 kartos Eberhardo palikuonis, vedęs lietuvių bajoraitę Marijoną Daunoravičiūtę iš Pociūnų akalicos. Jie susilaukė vaikų Jono Martyno (1800), Baltramiejaus (1802), Ferdinando Teofiliaus (1804) ir Juozapo Nikodemo (1805). Jo tėvas Hermanas (mirė [[1766 m.|1766 m.]]) buvo Did. Svirkalės dvaro (Latvija) ir Juodiškių kaimo (Lietuva) valdytojas. Pagal oficialius to meto dokumentus Lietuvos Goesai buvo priskirti Kuršo kilmingųjų luomui, jos žymiausiai atstovais Lietuvoje laikomi Evaldo sūnus [[Juozapas Nikodemas von Goesas|Juozapas Nikodemas fon Goesas]] (1805–1877) ir anūkas [[Stanislovas Goesas|Stanislovas fon Goesas]] (1844–1916). Lietuvoje gyveno ir valdė nuosavybę Pociūnuose (Pakruojo r.) (28 ha), [[Joniškis|Joniškyje]] (58,5 ha), [[Medvilionių dvaras|Madvilionyse]] (94 ha).<ref>Loreta RIPSKYTĖ, Medvilionių Goesai – europinio lygio elito giminės atstovai, Sidabrė, 2016 m. sausio 27 d., p. 4, 2016 m. sausio 30 d., p. 5, 7</ref>
|