Boleslovas II Drąsusis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 38:
| vikiteka = Category:Boleslaus II of Poland
}}
'''Boleslovas II Drąsusis''', taip pat žinomas kaip Dosnusis ir Žiaurusis ({{pl|Bolesław II Śmiały arba Szczodry, arba Okrutny}}; apie [[1041]] arba 1042 m. – [[1081]] arba 1082 m. balandžio 2 arba 3 d.)<ref>{{cite book|url=http://books.google.ca/books?id=qtgotOF0MKQC&pg=PA191|chapter= Boleslas II the Bold|title=Encyclopedia of the Middle Ages |publisher=Routledge|isbn=978-1-57958-282-1|editors=André Vauchez, Richard Barrie Dobson, Michael Lapidge date=2000|accessdate=2010-03-25}}</ref> – [[Lenkija|Lenkijos]] kunigaikštis nuo 1058 iki 1076 ir trečiasis Lenkijos karalius ([[1076]]–[[1079]] m.). Jis buvo vyriausiasis [[Kazimieras I Atnaujintojas|Kazimiero I]] ir Kijevo Rusios princesės Marijos Dobroniegos sūnus.
Boleslovas II laikomas vienu iš gabiausių [[Piastai|Piastų]] valdovų. 1075 m. jis atkūrė [[Gniezno arkivyskupystė|Gniezno arkivyskupystę]] (konsekruota 1064 m.) ir įkūrė [[Plocko diocezija|Plocko dioceziją]]. Mogilne, [[Liublinas|Liubline]] ir [[Vroclavas|Vroclave]] įkūrė [[Benediktinai|benediktinų]] vienuolynus. Boleslovas II taip pat buvo pirmasis Lenkijos monarchas išleidęs tiek savų monetų, kad jos išstūmė ankstesnių Piastų valdovų laikais vyravusias užsienio monetas. Jis įkūrė karališkąsias monetų kalyklas [[Krokuva|Krokuvoje]] ir Vroclave.
Eilutė 50:
Iš tėvo paveldėjo stabilizuotą šalį; Boleslovas II tęsė jo užsienio politiką apsupti savo valdas sąjungininkiškomis karalystėmis, kad galėtų atsilaikyti prieš [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] ekspansiją iš vakarų. Siekdamas šių tikslų jis vykdė daugybę žygių į užsienį: 1060-1063 m. jis įsiveržė į Vengriją padėti savo dėdei karaliui [[Bela I|Belai I]] paveldėjimo konflikte su jo sūnėnu [[Šalamonas|Šalamonu]], remiamu jo sesers vyro [[Imperatorius Henrikas IV|Vokietijos karaliaus Henriko IV]]. Padedamas Lenkijos pajėgų Bela 1061 m. nugalėjo.
Vengrijoje Boleslovas II rėmė anti-imperinę frakciją, tai leido jam pasiekti politinės nepriklausomybės nuo Imperijos, tačiau įtraukė į konfliktą su Imperijos sąjungininke [[Bohemijos kunigaikštystė|Bohemijos kunigaikštyste]]. Santykiai su [[Pšemislidai|Pšemislidų]] dinastijos kunigaikščiu [[Vraislavas II|Vratislavu II]] dar pablogėjo, kai jis atsisakė atlikti kasmetinę omažo ceremoniją dėl Silezijos ir kilo čekų kilmingųjų maištas. 1063 m. Boleslovas II apsiautė tuomet [[Moravija]]i priklausiusį [[Hradec nad Moravicí]] miestelį, tačiau pralaimėjo ir buvo priverstas atsitraukti. Galiausiai santykiai su Vratislavu II iš dalies normalizavosi, kai pastarasis vedė Boleslovo II seserį Svetoslavą.
Boleslovas Drąsusis pabaigė kovas su [[moravai]]s, [[čekai]]s, užpuolė prūsus bei apgulė [[Graudecas|Graudecą]]. Keršydami Boleslovui už savo užpuolimą prūsai užpuolė Lenkiją. [[1064]] m. sudaręs taiką su čekais ir [[Moravai|moravais]] vėl užpuolė [[Prūsija|Prūsiją]], kas baigėsi dalies sunkiosios Boleslovo Drąsiojo raitijos paskendimu besikeliant per Sara upę. Kovos su prūsais vėl liovėsi, Boleslovui Drąsiajam išvykus į [[Kijevas|Kijevą]] taikyti brolių.▼
1063 m. mirė Vengrijos karalius Bela I. Boleslovui II nepavyko apginti Belos sūnaus Gezos I teisių į sostą prieš Henriko IV vokiečių kariuomenę ir Henrikui IV pavyko į sostą pasodinti Šalamoną.
▲Boleslovas Drąsusis
== Šeima ==
eilutė 57 ⟶ 61:
Vaikas nuo tos santuokos:
* Mieško (1069–1089)
== Nuorodos ==
{{reflist}}
{{s-start}}
| |||