Boleslovas II Drąsusis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 48:
Po tėvo Kazimiero mirties 1058 m. vyriausias sūnus Boleslovas II paveldėjo [[Didžioji Lenkija|Didžiąją]] ir [[Mažoji Lenkija|Mažąją Lenkiją]], taip pat [[Mazovija|Mazovijos]], [[Pomeranija|Pomeranijos]] ir [[Silezija|Silezijos]] žemes. Jo jaunesnieji broliai Vladislovas Hermanas ir Mieško tapo likusių provincijų valdytojais. 1065 m. Mieško mirė ir jo žemės atiteko Boleslovui II.
Iš tėvo paveldėjo stabilizuotą šalį; Boleslovas II tęsė jo užsienio politiką apsupti savo valdas sąjungininkiškomis karalystėmis, kad galėtų atsilaikyti prieš [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] ekspansiją iš vakarų. Siekdamas šių tikslų jis vykdė daugybę žygių į užsienį: 1060-1063 m. jis įsiveržė į Vengriją padėti savo dėdei karaliui [[Bela I|Belai I]] paveldėjimo konflikte su jo sūnėnu Saliamonu, remiamu jo sesers vyro Vokietijos karaliaus Henriko IV. Padedamas Lenkijos pajėgų Bela 1061 m. nugalėjo.
Boleslovas Drąsusis pabaigė kovas su [[moravai]]s, [[čekai]]s, užpuolė prūsus bei apgulė [[Graudecas|Graudecą]]. Keršydami Boleslovui už savo užpuolimą prūsai užpuolė Lenkiją. [[1064]] m. sudaręs taiką su čekais ir [[Moravai|moravais]] vėl užpuolė [[Prūsija|Prūsiją]], kas baigėsi dalies sunkiosios Boleslovo Drąsiojo raitijos paskendimu besikeliant per Sara upę. Kovos su prūsais vėl liovėsi, Boleslovui Drąsiajam išvykus į [[Kijevas|Kijevą]] taikyti brolių.
| |||